Paskolų automobiliams atsiradimas

Šiais laikais automobilis yra bene antra didelė investicija po gyvenamojo būsto. Kaip ir įsigydami gyvenamąjį plotą, taip ir pirkdami naują mašina, greičiausiai būsite priversti pasiimti paskolą. Visgi šiek tiek įdomu kada ir kaip susiklostė paskolų atsiradimas, skirtas keturratei transporto priemonei nusipirkti. Norint atsakyti į šį klausimą reikėtų šiek tiek pasidomėti apie pačių mechaninių žvėrių atsiradimo istoriją, kuri yra susisaisčiusi su paskolomis. Būtent apie tai ir bus šis straipsnis.

Pirmasis automobilis buvo išrastas McLaughlin-Buick kompanijos. Visgi visiem turbūt geriau yra žinomas Henris Fordas, kuris pradėjo konvejerinę mašinų gamybą. 20 dešimtmečio pradžioje automobilių pardavimai sparčiai augo. Kaip bebūtų 1910 metais šių kiekis vis dar buvo pakankamai mažas ir siekė 6000 mašinų, kurios riedėjo Jungtinių Amerikos Valstijų keliais. Tuo metu arkliai tebebuvo populiariausia transporto priemonė.

Pagrindinė to priežastis buvo nemaža automobilių kaina. Čia sprendimą atrado Vilijamas „Bilis“ Durantas. Šis verslininkas įkūrė General Motors kompaniją ir suvienijo automobilių rinkos šaką, sumania vadybos strategija. Nors ir nebūdamas automobilių mylėtojas, jis mašinas įvardijo kaip smirdančias ir gąsdinančias gyvūnus, tapo automobilių industrijos legenda. Durantas pirmasis pristatė automobilių paskolas visuomenei.



Automobilių industrijos atsiradimo pradžioje pardavėjai tūrėjo iškarto sumokėti gamintojams už gaunamas mašinas. Technologijos tuo metu jau leido pradėti masinę gamybą, kurios gamintojai negalėjo sau leisti dėl finansų trūkumo. Reikėjo ieškoti sprendimo. Vienintelis kelias buvo toks, kad gamintojai pasiūlytų savo išteklius pardavėjams, o šie skolintų juos pirkėjams. Taip prasidėjo pirkimo išsimokėtinai era.

Kaip bebūtų Duranto sistema susilaukė ir kritikos. Tokios asmenybės, kaip Henris Fordas teigė, kad ši sistema Jungtines Amerikos Valstijas prives prie ekonominio žlugimo. Visgi Vilijamas Durantas manė kitaip. Jo vizija galutinai buvo įgyvendinta įkūrus General Motors Acceptance Corporation (GMAC), pirmąją specializuotą automobilių paskolos organizaciją. 1919 metais GMAC atidarė savo padalinius Detroite, Čikagoje, Niu Jorke, San Franciske ir Toronte. 1920 metais kompanija išsiplėtė į Didžiąją Britaniją, o 1928 metais ši įmonė buvo sudariusi 4 milijonus sutarčių. Aštuntojo dešimtmečio viduryje GMAC apyvarta siekė 1 milijardą dolerių. Pasiekus 21 amžių jų padaliniai buvo išsidėstę 40 šalių.

Štai tokia yra automobilių paskolų istorija. Šiuo metu tokias paslaugas teikia didžioji dalis gamintojų. Netgi pasauliniai bankai plečia savo veiklą į šią rinką, norėdami padidinti savo kapitalą.

Kaip bankai uždirba pinigus?

Kiekvienos verslo organizacijos galutinis tikslas yra įgyti pelną. Paprastai žvelgiant daugelyje verslo sričių pelnas įgyjamas paprastai: perkant, perparduodant, gaminant ar teikiant paslaugas ir už tai gaunant pinigus. Tuo tarpu bankai dirba taip pat panašiai. Tiesa, jų prekė yra pinigai.

Bankai priima jūsų pinigus ir skolina juos kitiems. Tai iš pirmo paprastas tarpininkavimas. Paprastai sakant bankai žmonėms, kurie laiko pinigus sąskaitose sumoka mažiau nei bankai gauna iš tų, kurie pinigus skolinasi. Tiesa, privačių žmonių paskolos yra tik lašas jūroje. Pagrindinis pajamų šaltinis yra skolinimas juridiniams asmenims. Verslai skolinasi iš bankų ne tik statyboms ar įrangos pirkimui. Įmonės skolinasi net apyvartines lėšas už kurias įsigyja prekes ir parduoda prekybos centruose.

Papildomos bankų paslaugos. Pasigaminti kortelę, atsidaryti sąskaitą ar padaryti pervedimą, sumokėti mokesčius - visa tai kainuoja. Žinoma, šios sumos iš pirmo žvilgsnio nėra didelės, tačiau kai supranti, kad tai kasdien daro daugybė milijonų žmonių visame pasaulyje susidaro apvalus skaičiai.

Ne visos bankų lėšos yra pasiskolinamos. Dalį jūsų į bankus padėtų lėtų jie investuoja į vertybinius popierius, obligacijas ir kitus didesnę ar mažesnę riziką turinčius šaltinius. Paprastai bankai turi pakankamai patikimų šaltinių, iš kurių gali spręsti apie investavimo riziką.

Bankai bendradarbiauja su kitomis finansinėmis kompanijomis. Šiandien bankuose galite apsidrausti, daryti tarptautines pinigines perlaidas, kaupti pinigus pensijai ir gauti kitų paslaugų. Visos jos teikia bankui pelną.

Bankai uždirba iš valiutų keitimo. Paprastai keičiant valiutą yra taikomas aptarnavimo mokestis. Keičiant dideles sumas yra taikomas procentas nuo vykdomos operacijos.

Bankai per antrines įmones valdo nekilnojamąjį turtą. Jie dažnai mato platesnį vaizdą nei paprastas žmogus. Jie gali išlaukti tinkamų momentų, kada nekilnojamą turtą geriausia parduoti ir kada jį geriausia pirkti.

Tiesa, nereikia į bankus žiūrėti, kaip į priešus, kurie štampuoja pinigus , paima jūsų ir juos skolina. Bankai teikia gyvybiškai mūsų visuomenei reikalingas paslaugas. Be jų visų žmonių gyvenimas būtų sudėtingesnis. Be jų daugelis šiandien mums savaime suprantamų veiksmų būtų neįmanomi.