2011 m. lapkričio 3 d., ketvirtadienis

Studentinės paskolos JAV

Praeitame straipsnyje apžvelgiau Lietuvos studentų paskolos ėmimo galimybes. Prabėgus kelioms savaitėms atradau įdomius duomenis apie dabartinę paskolų studentams Jungtinėse Amerikos Valstijose padėtį. Tikriausiai tokios problemos dėl mažėjančio gimstamumo Lietuvoje niekada nekils, visgi pasidarė įdomu apie tai papasakoti jums.


Įdomu tai, kad dabartinė JAV studentų skola aplenkė kreditinių kortelių skolą. Skirtingai nei pas mus, Amerikoje kreditinių kortelių vartojimas ir trumpalaikis skolinimas naudojant jas yra labai populiarus, taigi dar nepateikus skaičių galima suprasti apie kokias sumas mes kalbame.


Federalinis Rezervų Bankas (Lietuviškas atitikmuo centrinis bankas) pateikia duomenis, kad praeitas metais JAV studentai pasiskolino 100 milijardų dolerių, tai rekordinė per metus pasiskolinta suma, o štai bendra skola pasiekė 1 trilijoną dolerių, tai pirmas kartas istorijoje.


Dienines studijas studijuojantys pernai vidutiniškai pasiskolino 4,983 dolerių (12,277 litų, kadangi šis skaičius suvokiamas jį konvertuoju į mūsų valiutą). Beje, ši suma tapo daugiau nei dvigubai didesnė nei prieš 10 metų netgi atskaičiavus buvusią infliaciją.


Taip pat įdomu, kad atsigaunant JAV ekonomikai ir vėl pradėjus kilti infliacijos lygiui pradėjo augti ir esamų paskolų procentinės palūkanos. Šios šalies ekonomistai teigia, kad net ir subankrutavus paskolų rinkai valstybinė studentų skola padarytų didelę žalą JAV.


Viename iš Fox Business straipsnių teko skaityti autoriaus nuomonę, kad šios skolos pabaigusius studentus priverčia gerokai susiveržti diržus ir pirmaisiais metais daugiau galvoti ne kaip kažką pasiekti, o kaip sugebėti grąžinti pasiimtą paskolą.


Cituojant Chris Christopher: „Šios paskolos stabdo žmones nuo galimybės įsigyti mašiną, vesti, susilaukti vaikų, tai nesibaigiantis ratas“.


Ši skola nepalanki ne tik individualiems žmonėms, tačiau ir pačiai JAV ekonomikai. Studentų paskolos stabdo šalies augimo rodiklius. Šie savo uždirbamus finansų gali naudoti ribotai. Baigę žmonės privalo galvoti apie skolos grąžinimą, o ne apie naujų produktų ar paslaugų įsigijimą.


Beje, tokį paskolų augimą įtakojo pagrindiniai trys veiksniai, tai JAV ekonomikos sulėtėjimas per pastarąjį dešimtmetį, studentinių paskolų gavimo paprastumas bei nuolatos augantis gimstamumas šio valstybėje.

paskolos

2011 m. spalio 24 d., pirmadienis

Finansavimas rizikingoms verslo idėjoms

Daugelis didžiųjų verslų prasidėdavo nuo didelių idėjų ir didelių skolų. Deja, šiandieninė ekonominė situacija bankus pamokė, kad reikia būti atsargesniems, jog daugelis didelių, įdomių, rizikingų ir pasaulį galinčių pakeisti idėjų per ilgai užsibūna žmonių galvose ir niekada neišskleidžia sparnų. Dėl šios priežasties ir, žinoma, dėl noro uždirbti pinigų buvo įsteigti rizikos kapitalo fondai.


Rizikos kapitalo fondai – tai dažniausiai grupė turtingų žmonių, kurie ieško, kur galėtų investuoti savo atliekamas lėšas. Tai nėra joks paramos fondas ar pašalpų teikimo vieta. Visi jie siekia uždirbti, kuo daugiau pinigų. Tiesa, kitaip nei bankai šie fondai renkasi rizikingas investicijas. Kreditai yra suteikiami įmonėms, kurios ieško investijcijų inovacijoms, naujų išradimų kūrimui. Svarbiausia, kad sėkmės atveju kuriamas produktas atneštų didelį pelną.


Svarbiausia, kreipiantis į rizikos kapitalo fondus pačiam tikėti, kad jūsų verslo idėja gali uždirbti labai daug pinigų. Fondai gali pasiūlyti kelis variantus, kaip galite gauti pinigų: jie pasiima dalį akcijų, kitas variantas – jūs skolinatės su didelėmis palūkanomis. Žinoma, variantas atiduoti dalį akcijų yra daug naudingesnis jums kaip verslo idėjos autoriui. Jūs galėsite gauti tiek fonduose dirbančių specialistų konsultacijas ir patarimus.


Rengiant sutartis su rizikos kapitalo fondais derėtų nepamiršti, kad tai specialistai, kurių pagrindinis darbas uždirbti, kuo daugiau pinigų. Nors daugelis vakarų pasaulio valstybėse dirbančių fondų laikosi savo deklaruojamų vertybių ir skatina geranorišką bendradarbiavimą, pasitaiko ir apgavystės atvejų. Jos kartais išaiškėja net po kelių partnerystės metų. Sutartys gali būti painios ir jūs, verslo idėjos autorius, galite net nesuprasti, kad verslas, iš tiesų, jau priklauso fondui, o ne jums.


Rizikos kapitalo fondų valdytojai atskleidžia, kad tai, ką didžioji masė žmonių vadina įdomiomis idėjomis, jiems nėra įdomu. Vien tik idėjos nepakanka. Svarbiausia, kad būtų surinkta komanda žmonių, kurie būtų pasiryžę dirbti su idėja iki pat galo net ir ilgą laiką negaunant jokių rezultatų. Suteikiami kreditai padengia žmonių darbo vietos sukūrimą, jų atlyginimus ir kitas būtinas išlaidas. Jūsų naujasis tarnybinis automobilis į šias išlaidas, deja, nepateks.

kreditai

2011 m. spalio 12 d., trečiadienis

Paskolos studentams

Pagal paskutinius Junginėse Amerikos Valstijose atliktus tyrimus 40 procentų studijas pabaigusių studentų 10 metų moka mokymosi laikotarpiu paimtas paskolas. Kitos tyrimų studijos vėl JAV rodo, kad 2008 metais baigusių studijas studentų skola išaugo 25 procentais, o 2009 metais dar 6 – iais. Lietuvoje pabranginus studijas ir pakeitus paskolos gavimo tvarką studentų išsiskolinimo galimybė atsirado ir mūsų valstybėje. Taigi šiame straipsnyje pateiksiu keltą patarimų, kaip reikėtų valdyti savo biudžetą norint apsisaugoti nuo sunkios palūkanų naštos.


Visų pirma, reikėtų žinoti, kad greitosios paskolos studentams yra netinkamos. Neturint nuolatinių pajamų tokių paskolų grąžinimas gali tapti našta dėl didelės palūkanų normos. O štai valstybės ir bankų kartu teikiamos paskolos skirtos pragyvenimui arbo mokymosi įmokoms siūlomos kur kas mažesnėmis palūkanomis.


Antra, labai svarbu žinoti kokio tipo ir kokio dydžio paskolos tau reikia. Reikėtų pasiskaičiuoti kokio dydžio įmokas teks mokėti kiekvieną mėnesį sudėjus visas paimtas paskolas. Įsivaizduokite, JAV vidutinė pabaigusio studento skola siekia apie 24,000 dolerių. Žinoma Lietuvoje tokių skaičių dar nepasiekėme, tačiau besimokantys brangiai apmokamose studijose ir planuojantys pasiimti paskolą tūrėtų rimtai susimąstyti apie savo galimybes šias paskolas grąžinti pabaigus studijas.


Trečia, reikia žinoti, kad pasiėmus paskolą litais Lietuvoje pirmus metus po baigimo tau nereikės mokėti nei palūkanų nei paskolos. Taigi šiuo atveju yra sukuriama galimybė susirasti darbą ir pasiruošti paskolos grąžinimui. Visgi nesvarbu, kad pirmaisiais metais nereikia mokėti įmokų, patartina iškarto susiradus darbą pradėti kaupti 10 – 20 procentų santaupas, pagal galimybes, nuo gauto atlyginimo, tokiu būdu užsitikrinant saugią ateitį.


Ketvirta, su paskolos davėjais galima mėginti sutarti paskolos grąžinimo sumas derinant pagal gautas pajamas. Šis patarimas gana panašus į trečią, tik kad jūs konsultuositės su banko ar kredito unijos patarėjais. Visgi šis būdas mažiau veiksmingas kalbant apie valstybės remiamas paskolas.


Penkta, pasiėmus didesnę paskolos sumą gali tekti atidėti didesnius gyvenimo planus ar pirkinius, tokius kaip vedybos ar buto pirkimas. Visgi, valstybės teikiamų paskolų palūkanų norma taip stipriai nesikandžioja, kaip kitų tipų paskolų, taigi esant būtinybei tinkamai apskaičiavus būsimas išlaidas studentams šios paskolos yra tinkamiausios.

paskolos

2011 m. liepos 19 d., antradienis

Banko paslaugos ir jūsų duomenų saugumas


Dar prieš kelis metus į pašto dėžutes plūsdavo apgaulinti elektroniniai laiškai. Šiandien šių laiškų srautas yra apribotas pažangios žinučių filtravimo programinės įrangos, kuri yra įdiegiama į kiekvieną pašto serverį. Tiesa, elektroninėje erdvėje dirbantys apgavikai atranda naujų būdų, kuriais gali pasiekti piktų savo tikslų.

Vienas iš būdų yra sukurti apgaulingas elektrinines parduotuves, kuriose turite įvesti savo duomenis ir už juokingą kainą galite gauti prekes. Tiesa, gali būti, kad negausite prekių, jūsų pinigai bus pasisavinti, o banko duomenys bus panaudoti kitoms apgavystėms.

Taip pat kartais prašoma, kad registruojantis svetainėje įvestumėte ir savo banko sąskaitos kodą ar kitus asmeninius duomenis. Tvirtinama, kad šie duomenys yra reikalingi norint patikrinti jūsų tapatybę. Pateikinėti asmeninius duomenis derėtų tik registruojantis patikimose ir žinomose svetainėse.

Verta saugoti visą informaciją, kurią apie jus galima rasti internete. Net jūsų vardas ir elektroninis paštas gali pasitarnauti, kaip įrankis apgavystėms. Pavyzdžiui, galite gauti jums adresuotą, labai tikroviškai atrodantį laišką iš banko. Tokį laišką nuo tikro atskirti gali būti labai sunku.

Jei naudojatės banko paslaugomis kitame kompiuteryje, po pasinaudojimo verčiau pakeiskite svarbiausius slaptažodžius. Kompiuteriuose gali būti įdiegtos programos, kurios seka viską, ką įvedate. Tuo tarpu paslaugos, kaip paskola internetu, pervedinimai ar tiesiog balanso patikrinimas gali būti atliktas tik įvedus kelis slaptažodžius ar įvedus savo asmeninius duomenis.

Saugokite savo banko duomenis. Tiek kodų korteles, tiek visą kitą savo asmeninę informaciją turite laikyti paslaptyje. Niekas internetu, o ypač elektroniniu paštu neturi teisės prašyti banko sąskaitos kodų ar net vardo, pavardės. Finansinės institucijos niekada svarbių duomenų neprašo elektroninių paštu. Taigi, jei gavote laišką prašantį tokių duomenų, galite drąsiai jį ištrinti. Jei laiške minimas jūsų banko pavadinimas ir jūsų pavardė, susisiekite su savo banku ir informuokite apie šį laišką.

Įspėkite, kad su duomenimis internete atsakingai elgtųsi ir jūsų draugai bei šeimos nariai. Su interneto galimybėmis ir grėsmėmis nesusidūrę žmonės gali net neįtarti apie tai, kas gali nutikti neatsargiai pasielgus.

2011 m. birželio 20 d., pirmadienis

Kaip atgauti skolą iš draugų?

Skolos yra sudėtingas dalykas. Be galimybės jų gauti pasaulyje nebūtų įvykę daugybė didingų dalykų. Taip pat be paskolų daug žmonių būtų išsaugoję santykius ir ilgas draugystes. Žinoma, neaišku, kiek stipri yra ta draugystė, jei ją gali sugriauti net maža pinigų suma. Bet kuriuo atveju paskolinti draugui pinigų yra normalu. Normalu yra laiku atgauti pinigus. Tiesa, kartais pasitaiko situacijų, kai draugai vėluoja grąžinti pinigus ir nerodo didelio noro tai daryti. Tuomet reikia imtis veiksmų.

Pasakykite žmogui, kad daugiau neskolinsite pinigų, kol nebus grąžinta ankstesnė paskola. Paprastai šis būdas veikia, jei žmogus yra tiesiog pamiršęs, kad buvo skolingas ar nepiktybiškai delsia skolą grąžinti.

Priminkite apie skolą kas dvi ar tris dienas. Tęskite tai savaitę. Jei žmogus vis tiek jus ignoruoja ar galiausiai nekelia ragelio ir stengiasi jūsų išvengti, imkitės rimtesnių veiksmų.

Pasistenkite su žmogumi, kuris negrąžina paskolos likti vienas. Geriausia, kad niekas negalėtų sutrukdyti pasikalbėti. O pasakyti turėsite, kad jums skubiai reikalingi pinigai ir, kad paskola turi būti grąžinta iki sutartos datos. Jei žmogų iš tikrųjų ištiko netikėti nemalonumai ar bent jis taip sako, įvertinkite ar tai tiesa, bet būkite griežti. Apie tai turėjo būti kalbama anksčiau, o ne paskutinę minutę. Bet kuriuo atveju turite sutarti dėl konkrečios datos, kada bus grąžinta paskola. Būkite mandagus, bet griežtas.

Jei žmogus vis išsisukinėja nuo skolos grąžinimo ir pažeidžia bet kokius jūsų susitarimus, suorganizuokite kitą susitikimą. Šį kartą būkite griežtesni. Pasakykite, kokių veiksmų imsitės, jei skola nebus grąžinta.

Galiausiai, jei šį žmogų laikėte geru draugu, supraskite, kad klydote. Praneškite, kad nenorite su juo matytis, kol skola nebus grąžinta ir nurašykite pinigus į nuostolius. Tai buvo gera, bet brangi pamoka, kaip reikia vertinti žmones.

Taigi, tai tik keli patarimai, kaip galite atgauti savo draugui paskolintus pinigus. Tiesa, savo individualioje situacijoje galite atrasti daug geresnių sprendimų. Galbūt žinote daug geresnių būtų, kaip paveikti konkretų asmenį. Skirkite laiko pagalvoti ir apmąstyti tiek būdus, kaip galima atgauti pinigus, tiek savo požiūri į šią draugystę.

Paskolos

2011 m. birželio 17 d., penktadienis

Prekių mainų ir pinigų istorija

Visiems dar iš mokyklos laikų žinoma, kad pirmosiose civilizacijose vyravo natūriniai mainai. Žmonės stengdavosi patys pasigaminti, susimedžioti, susiieškoti reikalingų daiktų ir maisto, o jei to padaryti negalėdavo, mainydavosi atliekamomis gerybėmis su kitais žmonėmis.

Vykstant tokiems mainams atsirado prekių, kurios buvo ilgai negendančios ir universalios. Tai buvo daiktai, kuriuos nesunkiai galėjai išmainyti kelis kartus. Kartais tai būdavo gyvūnai, kartais metalo gaminiai ar kiti vertigesni daiktai. Svarbiausia, kad visiems šių daiktų vertė buvo panaši.

Žinoma, natūriniai mainai trukdė platesniam prekybos ryšių plėtojimuisi. Kartais būdavo sunku palyginti labai skirtingų prekių vertes. Tai sunku padaryti ir šiandien, kai skirtingose parduotuvėse galime pamatyti visiškai skirtingas to paties produkto kainas. Taigi, teko sugalvoti, kaip mainus palengvinti.

Pirmiausia mainams buvo panaudoti vertingieji metalai. Juos skirtingose vietovėse galėjai panaudoti taip pat – pagaminti iš jų papuošalus ar kitus vertingus daiktus. Taigi, tai buvo puiki mainų priemonė. Tiesa, tai atrodė kitaip nei šiandieninės monetos. Tai buvo tiesiog beformiai aukso, sidabro ar kitų metalų lydiniai. Tiesa, mainai vis dar buvo sudėtingi. Buvo sunku pasiskolinti ir gražinti paskolas. Negalėjo egzistuoti bankai. Paskola dažniausiai būdavo dviejų turtingų pirklių sandoris. Tik vėliau atsiradus centralizuotoms valstybėms buvo pradėti gaminti pinigai. Pirmosios monetos buvo pagamintos iš tų pačių vertingųjų metalų. Monetos vertė buvo tokia pati, kaip metalo, iš kurio ji yra pagaminta.

Daug vėliau atsirado popieriniai pinigai. Tiesa, visos popierinių pinigų atsargos buvo padengtos auksu: bankuose buvo toks kiekis, kurį nunešęs pakankamai daug pinigų galėjai išsikeisti į auksą.

Jau beveik 40 metų pinigai nėra padengti niekuo. Tiesa, net jei jie ir būtų likę padengti auksu, tai jokio stabilumo negarantuotų. Auksas taip pat yra metalas, kurio vertę žmonės supranta skirtingai.

Vis dėl to pinigai yra tik skaičiukai jūsų banko sąskaitoje. Jų vertė yra didžiųjų valstybių susitarimo reikalas. Tuo tarpu jų pasiskolinti galite net neišėję iš namų. Paskola internetu yra paslauga, kuri jau nieko nestebina.

Taigi, tol kol atsirado tokia sistema, kokia egzsituoja šiandien, praėjo labai daug laiko. Džiaukimės savo piniginėje esančiomis kortelėmis. Prieš daugelį metų vietoj jų žmonės vedžiodavosi gyvūnus, temdavosi metalo gabalus.

Paskola

2011 m. birželio 6 d., pirmadienis

Prekių mainų ir pinigų istorija

Visiems dar iš mokyklos laikų žinoma, kad pirmosiose civilizacijose vyravo natūriniai mainai. Žmonės stengdavosi patys pasigaminti, susimedžioti, susiieškoti reikalingų daiktų ir maisto, o jei to padaryti negalėdavo, mainydavosi atliekamomis gerybėmis su kitais žmonėmis.


Vykstant tokiems mainams atsirado prekių, kurios buvo ilgai negendančios ir universalios. Tai buvo daiktai, kuriuos nesunkiai galėjai išmainyti kelis kartus. Kartais tai būdavo gyvūnai, kartais metalo gaminiai ar kiti vertigesni daiktai. Svarbiausia, kad visiems šių daiktų vertė buvo panaši.


Žinoma, natūriniai mainai trukdė platesniam prekybos ryšių plėtojimuisi. Kartais būdavo sunku palyginti labai skirtingų prekių vertes. Tai sunku padaryti ir šiandien, kai skirtingose parduotuvėse galime pamatyti visiškai skirtingas to paties produkto kainas. Taigi, teko sugalvoti, kaip mainus palengvinti.


Pirmiausia mainams buvo panaudoti vertingieji metalai. Juos skirtingose vietovėse galėjai panaudoti taip pat – pagaminti iš jų papuošalus ar kitus vertingus daiktus. Taigi, tai buvo puiki mainų priemonė. Tiesa, tai atrodė kitaip nei šiandieninės monetos. Tai buvo tiesiog beformiai aukso, sidabro ar kitų metalų lydiniai. Tiesa, mainai vis dar buvo sudėtingi. Buvo sunku pasiskolinti ir gražinti paskolas. Negalėjo egzistuoti bankai. Paskola dažniausiai būdavo dviejų turtingų pirklių sandoris. Tik vėliau atsiradus centralizuotoms valstybėms buvo pradėti gaminti pinigai. Pirmosios monetos buvo pagamintos iš tų pačių vertingųjų metalų. Monetos vertė buvo tokia pati, kaip metalo, iš kurio ji yra pagaminta.


Daug vėliau atsirado popieriniai pinigai. Tiesa, visos popierinių pinigų atsargos buvo padengtos auksu: bankuose buvo toks kiekis, kurį nunešęs pakankamai daug pinigų galėjai išsikeisti į auksą.

paskola internetu


Jau beveik 40 metų pinigai nėra padengti niekuo. Tiesa, net jei jie ir būtų likę padengti auksu, tai jokio stabilumo negarantuotų. Auksas taip pat yra metalas, kurio vertę žmonės supranta skirtingai.


Vis dėl to pinigai yra tik skaičiukai jūsų banko sąskaitoje. Jų vertė yra didžiųjų valstybių susitarimo reikalas. Tuo tarpu jų pasiskolinti galite net neišėję iš namų. Paskola internetu yra paslauga, kuri jau nieko nestebina.


Taigi, tol kol atsirado tokia sistema, kokia egzsituoja šiandien, praėjo labai daug laiko. Džiaukimės savo piniginėje esančiomis kortelėmis. Prieš daugelį metų vietoj jų žmonės vedžiodavosi gyvūnus, temdavosi metalo gabalus.