2012 m. sausio 3 d., antradienis

Kaip gyvenimas atrodė prieš atsirandant internetui?

Internetas tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Šiandien retas žmogus be kompiuterio išsiverčia darbe, didelė dalis dvidešimtmečių be interneto neįsivaizduoja savo laisvalaikio, dar jaunesni jau negalės įsivaizduoti kitokio gyvenimo. Taigi, daugelis dar prieš 50 metų normaliais laikytų veiksmų šiandien tapo atgyvena: kitaip bendraujama, kitaip dirbama, kitaip imamos paskolos ir kitaip rašomi laiškai. O ar visi prisimenate, kaip prieš pusę amžiaus atrodė šiandien mums įprasti ir kasdien atliekami veiksmai?


Kitose šalyse gyvenantiems draugams ir jums brangiems žmonėms tekdavo ranka rašyti tikrus, popierius laiškus. Šie laiškai dažnai keliaudavo net kelias savaites ar iš viso nepasiekdavo adresato. Tuo tarpu šiandien nesvarbu, kokioje šalyje esate, visada galite nemokamai paskambinti internetu ar parašyti el. žinutę į socialinius tinklus ar el. paštą.


Kai universiteto studentui rašančiam baigiamąjį darbą ar mokslininkui prireikdavo susirasti informacijos, jis keliaudavo į didžiausią miesto biblioteką. Ten šiam žinių ištroškusiam žmogui tekdavo valandų valandas vartyti įvairias knygas, rankraščius, laikraščius ir žurnalus. Atsiradus internetui ir pažangioms interneto paieškos svetainėms šis procesas sutrumpėjo iki kelių sekundžių: kol vartotojas surenka su norima surasti informacija susijusį raktažodį ir paspaudžia „enter“. Net jei vis dėl to nerandate informacijos internete ir žinote, kad ji tikrai glūdi knygose, vis tiek tenka žengti į bibliotekas. Tiesa, jose taip pat yra įdiegtos modernios kompiuterizuotos sistemos, kurios leidžia greitai atrasti jūsų ieškomą knygą, laikraštį ar žurnalą.


Galiausiai, ir su šiuolaikinio pasaulio krauju - pinigais viskas vyko ne ką sparčiau. Net jei norėjai perkelti pinigus iš vienos savo sąskaitos į kitą, turėjai eiti į banką ir pasirašyti krūvą popierių. Paskolos taip pat buvo suteikiamos apsilankius banke ne vieną kartą, o ir pinigų kiekį savo sąskaitoje galėjai sužinoti tik apsilankęs tame pačiame pastete. Tuo tarpu šiandien internetu galima vykdyti beveik visus finansinius veiksmus. Paskola internetu, internetinė bankininkystė, investavimo sistemos - visos šios pasaulinio tinklo teikiamos gerybės padarė mūsų finansinį gyvenimą paprastesniu.


Taigi, internetas ir kompiuteriai stipriai paveikė mūsų gyvenimą. Tiesa, yra skeptikų, kurie įžvelgia ir labai neigiamų pusių. Jie yra teisūs - ne viskas rožėm klota, bet, mano nuomone, žmonijai suteikta nauda yra daug kartų didesnė.

paskolos

2011 m. lapkričio 23 d., trečiadienis

Kaip prasidėjo ekonominė krizė?

Laikraščių antraštėse vis dar mirga žodžiai “krizė”, “finansinis nuosmukis”, “burbulas” ir kiti. Tiesa, daugelis žmonių žino tik faktą, kad visi rinkos dalyviai tapo atsargesni, kad paskolą dabar gauti daug sunkiau nei prieš kelis metus ir kad rinkoje pinigų žymiai sumažėjo. Tuo tarpu ne visiems aišku, kas šį nuosmukį sukėlė?


Didelės bankininkų ambicijos. Tai viena iš pagrindinių priežasčių. Nors šioje verslo srityje visada remiamasi skaičiavimais ir visada išlaikomas šaltas protas bei dirba patys geriausi ir geriausiai apmokami specialistai, tikėjimas šviesia ateitimi privertė dalį bankų užmerkti akis prieš galimas pasekmes. Per lengvai buvo dalinamos paskolos ir suteikiami kreditai. Buvo tikima, kad pati tarptautinė bankų sistema pati save sureguliuos ir padės išvengti nemalonumų.


Žmonių noras turėti čia ir dabar. Žmonės negalvojo apie ateitį, ėmė paskolas ir pirko daiktus, kurie neatitiko jų finansinių galimybių. Augantys ekonominiai rodikliai tik džiugino verslo atstovus ir valstybių vadovus. Tuo tarpu vartotojai iš tiesų neturėjo tiek finansinių išteklių, kiek būtų reikėję savo skolų apmokėjimui.


Nekilnojamo turto rinka buvo viena iš tų, kuri sulaukė didelio skolintų pinigų įplaukų. Žmonės galvojo, kad nekilnojamas turtas yra saugi investicija. Be to, namo ar buto pirkimas yra investicija, kuri suteikia ir psichologinį saugumą. Tuo tarpu statybų kompanijos taip pat skolinosi iš tų pačių bankų, nes turėjo patenkinti vartotojų poreikį. Visiems dalinamos paskolos lėmė, kad nekilnojamo turto kainos augo , o rinkos žaidėjams atrodė, kad tai gera proga užsidirbti. Galiausiai, liko daug nepabaigtų statyti pastatų, ištisų kvartalų ar neapgyvendintų namų.


Dalis žinomų ekonomikos analitikų teigia, kad prie finansų sektoriaus griūties prisidėjo ir didžiulės karinių veiksmų išlaidos. Jungtinės Amerikos Valstijos skyrė milžiniškas pinigų sumas, kurios neatnešė jokios tiesioginės naudos.


Galiausiai, krizė yra normalus ekonomikos reiškinys. Visi bent keletą metų verslus vystantys žmonės žino, kad jos reguliariai kartojasi. Jie žino, kad ji vieną dieną ateis. Tiesa, niekas negali tiksliai prognozuoti, koks bus jos mąstas ir kada tai įvyks.

paskolos

2011 m. lapkričio 16 d., trečiadienis

Kaip grąžinti paskolą laiku?

Noras turėti nuosavą būstą, nuosavą mašiną, optimizmas - visa tai skatina žmogų pasiimti paskolą ir džiaugtis turtu, kurio šiandien už savo sutaupytus pinigus įsigyti negalėtų. Tiesa, gyvenime pasitaiko situacijų, kai paskolos gali tapti nepakeliama našta. Ar tai būtų darbo netekimas, ar liga, ar tiesiog anksčiau neapgalvotas sprendimas. Net tokiu atveju nereikia pasimesti ir imtis ryžtingų veiksmų.


Pasitelkite savo hobį. Didelė dalis žmonių turi hobį. Tai užsiėmimas, kuris dažniausiai nesuteikia papildomų pajamų, bet suteikia žmogui didelį džiaugsmą. Dažnai tai būna tikrai išskirtinė ir kitiems įdomi veikla. Taigi, jei jau atsitiko taip, kad jūsų finansiniai šaltiniai išseko, o jums reikia gražinti paskolą, pasitelkite savo hobius. Jei puikiai gaminate, pasiūlykite savo paslaugas savo pažįstamiems ir draugams per šventes. Jei gražiai mezgate, parduokite mezginius. Jei išmanote matematiką, lietuvių kalbą ar kitus mokslus, imkitės padėti išmokti šiuos mokslus kitiems žmonėms. Galiausiai, jei kolekcionuojate vertingus daiktus, dalį jų parduokite.


Jei turite daug nereikalingų drabužių ar batų, parduokite juos internetu. Dažnai mūsų spintose prisikaupia daiktų, kurie nėra reikalingi, tačiau išmesti jų nesinori. Taigi, jei paskolos gražinimo įmokos neleidžia ramiai miegoti, susitvarkykite spintą, atrinkite rūbus ar kitus daiktus, kuriuos galėtumėte parduoti ir įkelkite jų nuotraukas į skelbimų svetaines internete. Taip pat pasiskelbkite apie tai savo draugams ir draugėms socialiniuose portaluose.


Išnuomokite savo turtą. Jei gyvenate kelių kambarių bute ar net name, galite bent vieną kambarį išnuomoti. Jei turite galimybę kelis mėnesius pagyventi pas draugus ar gimines, galite išnuomoti visą savo butą. Tai gali būti sprendimas, kuris padės jums atsistoti ant kojų.


Galiausiai, jei visi anksčiau išvardinti būdai jums atrodo nepriimtini arba jūsų situacijoje nėra pritaikomi, keliaukite į paskolą jums suteikusią įstaigą ir praneškite apie susidariusią situaciją. Bankai, greitųjų kreditų kompanijos ar kredito unijos yra suinteresuotos atgauti savo pinigus. Finansines paslaugas teikiančios įmonės dažniausiai pasiūlo atidėti mokėjimą, peržiūri sutarties sąlygas. Taigi, išeitį galima rasti. Svarbiausia, imtis ryžtingų veiksmų ir numatyti bent kelis žingsnius į ateitį.

paskolos

2011 m. lapkričio 3 d., ketvirtadienis

Studentinės paskolos JAV

Praeitame straipsnyje apžvelgiau Lietuvos studentų paskolos ėmimo galimybes. Prabėgus kelioms savaitėms atradau įdomius duomenis apie dabartinę paskolų studentams Jungtinėse Amerikos Valstijose padėtį. Tikriausiai tokios problemos dėl mažėjančio gimstamumo Lietuvoje niekada nekils, visgi pasidarė įdomu apie tai papasakoti jums.


Įdomu tai, kad dabartinė JAV studentų skola aplenkė kreditinių kortelių skolą. Skirtingai nei pas mus, Amerikoje kreditinių kortelių vartojimas ir trumpalaikis skolinimas naudojant jas yra labai populiarus, taigi dar nepateikus skaičių galima suprasti apie kokias sumas mes kalbame.


Federalinis Rezervų Bankas (Lietuviškas atitikmuo centrinis bankas) pateikia duomenis, kad praeitas metais JAV studentai pasiskolino 100 milijardų dolerių, tai rekordinė per metus pasiskolinta suma, o štai bendra skola pasiekė 1 trilijoną dolerių, tai pirmas kartas istorijoje.


Dienines studijas studijuojantys pernai vidutiniškai pasiskolino 4,983 dolerių (12,277 litų, kadangi šis skaičius suvokiamas jį konvertuoju į mūsų valiutą). Beje, ši suma tapo daugiau nei dvigubai didesnė nei prieš 10 metų netgi atskaičiavus buvusią infliaciją.


Taip pat įdomu, kad atsigaunant JAV ekonomikai ir vėl pradėjus kilti infliacijos lygiui pradėjo augti ir esamų paskolų procentinės palūkanos. Šios šalies ekonomistai teigia, kad net ir subankrutavus paskolų rinkai valstybinė studentų skola padarytų didelę žalą JAV.


Viename iš Fox Business straipsnių teko skaityti autoriaus nuomonę, kad šios skolos pabaigusius studentus priverčia gerokai susiveržti diržus ir pirmaisiais metais daugiau galvoti ne kaip kažką pasiekti, o kaip sugebėti grąžinti pasiimtą paskolą.


Cituojant Chris Christopher: „Šios paskolos stabdo žmones nuo galimybės įsigyti mašiną, vesti, susilaukti vaikų, tai nesibaigiantis ratas“.


Ši skola nepalanki ne tik individualiems žmonėms, tačiau ir pačiai JAV ekonomikai. Studentų paskolos stabdo šalies augimo rodiklius. Šie savo uždirbamus finansų gali naudoti ribotai. Baigę žmonės privalo galvoti apie skolos grąžinimą, o ne apie naujų produktų ar paslaugų įsigijimą.


Beje, tokį paskolų augimą įtakojo pagrindiniai trys veiksniai, tai JAV ekonomikos sulėtėjimas per pastarąjį dešimtmetį, studentinių paskolų gavimo paprastumas bei nuolatos augantis gimstamumas šio valstybėje.

paskolos

2011 m. spalio 24 d., pirmadienis

Finansavimas rizikingoms verslo idėjoms

Daugelis didžiųjų verslų prasidėdavo nuo didelių idėjų ir didelių skolų. Deja, šiandieninė ekonominė situacija bankus pamokė, kad reikia būti atsargesniems, jog daugelis didelių, įdomių, rizikingų ir pasaulį galinčių pakeisti idėjų per ilgai užsibūna žmonių galvose ir niekada neišskleidžia sparnų. Dėl šios priežasties ir, žinoma, dėl noro uždirbti pinigų buvo įsteigti rizikos kapitalo fondai.


Rizikos kapitalo fondai – tai dažniausiai grupė turtingų žmonių, kurie ieško, kur galėtų investuoti savo atliekamas lėšas. Tai nėra joks paramos fondas ar pašalpų teikimo vieta. Visi jie siekia uždirbti, kuo daugiau pinigų. Tiesa, kitaip nei bankai šie fondai renkasi rizikingas investicijas. Kreditai yra suteikiami įmonėms, kurios ieško investijcijų inovacijoms, naujų išradimų kūrimui. Svarbiausia, kad sėkmės atveju kuriamas produktas atneštų didelį pelną.


Svarbiausia, kreipiantis į rizikos kapitalo fondus pačiam tikėti, kad jūsų verslo idėja gali uždirbti labai daug pinigų. Fondai gali pasiūlyti kelis variantus, kaip galite gauti pinigų: jie pasiima dalį akcijų, kitas variantas – jūs skolinatės su didelėmis palūkanomis. Žinoma, variantas atiduoti dalį akcijų yra daug naudingesnis jums kaip verslo idėjos autoriui. Jūs galėsite gauti tiek fonduose dirbančių specialistų konsultacijas ir patarimus.


Rengiant sutartis su rizikos kapitalo fondais derėtų nepamiršti, kad tai specialistai, kurių pagrindinis darbas uždirbti, kuo daugiau pinigų. Nors daugelis vakarų pasaulio valstybėse dirbančių fondų laikosi savo deklaruojamų vertybių ir skatina geranorišką bendradarbiavimą, pasitaiko ir apgavystės atvejų. Jos kartais išaiškėja net po kelių partnerystės metų. Sutartys gali būti painios ir jūs, verslo idėjos autorius, galite net nesuprasti, kad verslas, iš tiesų, jau priklauso fondui, o ne jums.


Rizikos kapitalo fondų valdytojai atskleidžia, kad tai, ką didžioji masė žmonių vadina įdomiomis idėjomis, jiems nėra įdomu. Vien tik idėjos nepakanka. Svarbiausia, kad būtų surinkta komanda žmonių, kurie būtų pasiryžę dirbti su idėja iki pat galo net ir ilgą laiką negaunant jokių rezultatų. Suteikiami kreditai padengia žmonių darbo vietos sukūrimą, jų atlyginimus ir kitas būtinas išlaidas. Jūsų naujasis tarnybinis automobilis į šias išlaidas, deja, nepateks.

kreditai

2011 m. spalio 12 d., trečiadienis

Paskolos studentams

Pagal paskutinius Junginėse Amerikos Valstijose atliktus tyrimus 40 procentų studijas pabaigusių studentų 10 metų moka mokymosi laikotarpiu paimtas paskolas. Kitos tyrimų studijos vėl JAV rodo, kad 2008 metais baigusių studijas studentų skola išaugo 25 procentais, o 2009 metais dar 6 – iais. Lietuvoje pabranginus studijas ir pakeitus paskolos gavimo tvarką studentų išsiskolinimo galimybė atsirado ir mūsų valstybėje. Taigi šiame straipsnyje pateiksiu keltą patarimų, kaip reikėtų valdyti savo biudžetą norint apsisaugoti nuo sunkios palūkanų naštos.


Visų pirma, reikėtų žinoti, kad greitosios paskolos studentams yra netinkamos. Neturint nuolatinių pajamų tokių paskolų grąžinimas gali tapti našta dėl didelės palūkanų normos. O štai valstybės ir bankų kartu teikiamos paskolos skirtos pragyvenimui arbo mokymosi įmokoms siūlomos kur kas mažesnėmis palūkanomis.


Antra, labai svarbu žinoti kokio tipo ir kokio dydžio paskolos tau reikia. Reikėtų pasiskaičiuoti kokio dydžio įmokas teks mokėti kiekvieną mėnesį sudėjus visas paimtas paskolas. Įsivaizduokite, JAV vidutinė pabaigusio studento skola siekia apie 24,000 dolerių. Žinoma Lietuvoje tokių skaičių dar nepasiekėme, tačiau besimokantys brangiai apmokamose studijose ir planuojantys pasiimti paskolą tūrėtų rimtai susimąstyti apie savo galimybes šias paskolas grąžinti pabaigus studijas.


Trečia, reikia žinoti, kad pasiėmus paskolą litais Lietuvoje pirmus metus po baigimo tau nereikės mokėti nei palūkanų nei paskolos. Taigi šiuo atveju yra sukuriama galimybė susirasti darbą ir pasiruošti paskolos grąžinimui. Visgi nesvarbu, kad pirmaisiais metais nereikia mokėti įmokų, patartina iškarto susiradus darbą pradėti kaupti 10 – 20 procentų santaupas, pagal galimybes, nuo gauto atlyginimo, tokiu būdu užsitikrinant saugią ateitį.


Ketvirta, su paskolos davėjais galima mėginti sutarti paskolos grąžinimo sumas derinant pagal gautas pajamas. Šis patarimas gana panašus į trečią, tik kad jūs konsultuositės su banko ar kredito unijos patarėjais. Visgi šis būdas mažiau veiksmingas kalbant apie valstybės remiamas paskolas.


Penkta, pasiėmus didesnę paskolos sumą gali tekti atidėti didesnius gyvenimo planus ar pirkinius, tokius kaip vedybos ar buto pirkimas. Visgi, valstybės teikiamų paskolų palūkanų norma taip stipriai nesikandžioja, kaip kitų tipų paskolų, taigi esant būtinybei tinkamai apskaičiavus būsimas išlaidas studentams šios paskolos yra tinkamiausios.

paskolos

2011 m. liepos 19 d., antradienis

Banko paslaugos ir jūsų duomenų saugumas


Dar prieš kelis metus į pašto dėžutes plūsdavo apgaulinti elektroniniai laiškai. Šiandien šių laiškų srautas yra apribotas pažangios žinučių filtravimo programinės įrangos, kuri yra įdiegiama į kiekvieną pašto serverį. Tiesa, elektroninėje erdvėje dirbantys apgavikai atranda naujų būdų, kuriais gali pasiekti piktų savo tikslų.

Vienas iš būdų yra sukurti apgaulingas elektrinines parduotuves, kuriose turite įvesti savo duomenis ir už juokingą kainą galite gauti prekes. Tiesa, gali būti, kad negausite prekių, jūsų pinigai bus pasisavinti, o banko duomenys bus panaudoti kitoms apgavystėms.

Taip pat kartais prašoma, kad registruojantis svetainėje įvestumėte ir savo banko sąskaitos kodą ar kitus asmeninius duomenis. Tvirtinama, kad šie duomenys yra reikalingi norint patikrinti jūsų tapatybę. Pateikinėti asmeninius duomenis derėtų tik registruojantis patikimose ir žinomose svetainėse.

Verta saugoti visą informaciją, kurią apie jus galima rasti internete. Net jūsų vardas ir elektroninis paštas gali pasitarnauti, kaip įrankis apgavystėms. Pavyzdžiui, galite gauti jums adresuotą, labai tikroviškai atrodantį laišką iš banko. Tokį laišką nuo tikro atskirti gali būti labai sunku.

Jei naudojatės banko paslaugomis kitame kompiuteryje, po pasinaudojimo verčiau pakeiskite svarbiausius slaptažodžius. Kompiuteriuose gali būti įdiegtos programos, kurios seka viską, ką įvedate. Tuo tarpu paslaugos, kaip paskola internetu, pervedinimai ar tiesiog balanso patikrinimas gali būti atliktas tik įvedus kelis slaptažodžius ar įvedus savo asmeninius duomenis.

Saugokite savo banko duomenis. Tiek kodų korteles, tiek visą kitą savo asmeninę informaciją turite laikyti paslaptyje. Niekas internetu, o ypač elektroniniu paštu neturi teisės prašyti banko sąskaitos kodų ar net vardo, pavardės. Finansinės institucijos niekada svarbių duomenų neprašo elektroninių paštu. Taigi, jei gavote laišką prašantį tokių duomenų, galite drąsiai jį ištrinti. Jei laiške minimas jūsų banko pavadinimas ir jūsų pavardė, susisiekite su savo banku ir informuokite apie šį laišką.

Įspėkite, kad su duomenimis internete atsakingai elgtųsi ir jūsų draugai bei šeimos nariai. Su interneto galimybėmis ir grėsmėmis nesusidūrę žmonės gali net neįtarti apie tai, kas gali nutikti neatsargiai pasielgus.