Nuo pat civilizacijos atsiradimo, paskolos tapo neatsiejamu įrankiu, norint užsitikrinti patogesnį gyvenimą ar vystyti verslą. Dabartiniai greitieji kreditai ir išsivystė iš pirmųjų kreditų. Daugelyje senovės civilizacijų pasiturintys pirkliai skolindavo pinigus ūkininkams ar kitiems pirkliams, už tai gaudami didžiules palūkanas. Taigi, šiame straipsnyje trumpai apžvelgsiu paskolų atsiradimo istoriją.
Daugumos nuomone, paskolos atsirado pirmosiose civilizacijose, kurios būrėsi Mesopotamijoje. Ši žemė tuo laikotarpiu buvo labai derlinga, be to, ją supo dvi didžiulės upės - Tigras ir Eufratas, dėl kurių buvo lengva nukeliauti ilgus atstumus laivais. Dėka atsiradusio rašto ir kruopščių to meto žmonių, pirmuosius įrašus apie paskolas galima aptikti būtent šiame laikotarpyje.
Turtingose Mesopotamijos žemėse pagrindiniai pajamų šaltiniai buvo du: žemdirbystė ir prekyba. Abu buvo priklausomi nuo gamtos, tai yra nuo metų laikų, tam tikrais periodais šie verslai nebuvo prieinami. Pirkliams dėl gamtinių sąlygų tapdavo sunku keliauti, o ūkininkams tapdavo sunku išgyventi periodais tarp derliaus nuėmimo, dėl šios priežasties labiau pasiturintys pirkliai pradėjo siūlyti paskolas sunkiau pasiturintiems žemdirbiams, kurie šias laiduodavo būsimu derliumi ir savo turtu.
Greitieji kreditai Mesopotamijoje tapo tokie populiarūs, kad valdžios atstovai dėl dažnėjančių piktnaudžiavimo atvejų privalėjo įvesti pirmąsias istorijoje paskolų tarifų lubas. Derliaus paskoloms buvo nustatytos 33,5 procentų palūkanos, o paskoloms sidabru - 20 procentų.
Pažvelgus atgal į 1750 metus prieš Kristų, Babilono civilizacija buvo pasiekusi ekonominį piką, kaip ir paskolų teikimas. Miestai augo tokiais tempais, kad be paskolų nebebuvo įmanoma statyti naujų pastatų ar auginti reikiamo kiekio pasėlių. Vienas garsiausių to laikotarpių valdovų, Hamurabis, aprašė paskolas ir jų reguliavimui skirtus įstatymus molinėse lentelėse, kurios dabar yra žinomos kaip Hamurabio kodas.
Hamurabis savo įstatymais siekė sustiprinti politikos svarbą visuomeniniame žmonių gyvenime, taip pat susaistyti skirtingas bendruomenes ar gentis, priverčiant jas vadovautis vienodomis taisyklėmis. Taip pat dėl šių įstatymų sustiprėjo ir paties valdovo galia, kuris leido įstatymus ir buvo paskutinė, aukščiausia instancija sprendžiant iškilusius nesutarimus. Dėl Hamurabio įstatymų tautų katilas Mesopotamijoje susivienijo, nepaisant skirtingų religijų, moralinių vertybių, klasių, lyčių ar tarpusavio santykių.
Hamurabis įvedė įstatymą, kuris nustatė tam tikrą laiko limitą paskolų grąžinimui, taip pat aprašė procesus, kuriais skolintojai privalėjo vadovautis nesulaukus grąžintinos paskolos. Paprastai paskolos negrąžinimo priežastys būdavo neužderėjęs derlius, dažnai skolintojai pradėdavo naudoti jėgą prieš prasiskolinusius žemdirbius, dėl ūkininkų nepasitenkinimo, Hamurabis buvo priverstas įvesti tam tikras taisykles. Šiuo periodu greitieji kreditai nukeliavo iki Vidurio rytų ir Graikijos regionų.
Nuo 600 iki 100 metų prieš Kristų įdomus dalykas nutiko Graikijoje. Paskolų tarifai pradėjo kristi, laikotarpio pradžioje šie siekė apie 18 procentų, o laikotarpio pabaigoje nusileido iki 6 - 12 procentų. Istorijoje šis vyksmas yra pažymimas kaip vienas pirmųjų paskolų palūkanų kritimų.
Šiam kritimui įtakos turėjo išaugusiu paskolų pasiūla ir atsiradęs rinkos stabilumas, dėl ištobulėjusios žemdirbystės, naujų įrankių, gausaus derliaus buvo sulaukiama kasmet. Nuo senovės iki dabar paskolų sistema vis dar vystosi. Skirtingos valstybės ir kultūros taiko skirtingus įstatymus, štai neseniai praūžusi, o gal dar tebesitęsianti krizė prasidėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose dėl neteisingai sureguliuotų paskolų išdavimo taisyklių būstams įsigyti. Taigi, istorijoje yra žinoma ir teisingų, ir kenksmingų kreditų panaudojimo būdų. Visgi, reikia pripažinti, kad be šio finansinio įrankio dabartinis civilizuotas pasaulis atrodytų kur kas kitaip.
