Kaip prasidėjo ekonominė krizė?

Laikraščių antraštėse vis dar mirga žodžiai “krizė”, “finansinis nuosmukis”, “burbulas” ir kiti. Tiesa, daugelis žmonių žino tik faktą, kad visi rinkos dalyviai tapo atsargesni, kad paskolą dabar gauti daug sunkiau nei prieš kelis metus ir kad rinkoje pinigų žymiai sumažėjo. Tuo tarpu ne visiems aišku, kas šį nuosmukį sukėlė?

Didelės bankininkų ambicijos. Tai viena iš pagrindinių priežasčių. Nors šioje verslo srityje visada remiamasi skaičiavimais ir visada išlaikomas šaltas protas bei dirba patys geriausi ir geriausiai apmokami specialistai, tikėjimas šviesia ateitimi privertė dalį bankų užmerkti akis prieš galimas pasekmes. Per lengvai buvo dalinamos paskolos ir suteikiami kreditai. Buvo tikima, kad pati tarptautinė bankų sistema pati save sureguliuos ir padės išvengti nemalonumų.

Žmonių noras turėti čia ir dabar. Žmonės negalvojo apie ateitį, ėmė paskolas ir pirko daiktus, kurie neatitiko jų finansinių galimybių. Augantys ekonominiai rodikliai tik džiugino verslo atstovus ir valstybių vadovus. Tuo tarpu vartotojai iš tiesų neturėjo tiek finansinių išteklių, kiek būtų reikėję savo skolų apmokėjimui.

Nekilnojamo turto rinka buvo viena iš tų, kuri sulaukė didelio skolintų pinigų įplaukų. Žmonės galvojo, kad nekilnojamas turtas yra saugi investicija. Be to, namo ar buto pirkimas yra investicija, kuri suteikia ir psichologinį saugumą. Tuo tarpu statybų kompanijos taip pat skolinosi iš tų pačių bankų, nes turėjo patenkinti vartotojų poreikį. Visiems dalinamos paskolos lėmė, kad nekilnojamo turto kainos augo , o rinkos žaidėjams atrodė, kad tai gera proga užsidirbti. Galiausiai, liko daug nepabaigtų statyti pastatų, ištisų kvartalų ar neapgyvendintų namų.

Dalis žinomų ekonomikos analitikų teigia, kad prie finansų sektoriaus griūties prisidėjo ir didžiulės karinių veiksmų išlaidos. Jungtinės Amerikos Valstijos skyrė milžiniškas pinigų sumas, kurios neatnešė jokios tiesioginės naudos.

Galiausiai, krizė yra normalus ekonomikos reiškinys. Visi bent keletą metų verslus vystantys žmonės žino, kad jos reguliariai kartojasi. Jie žino, kad ji vieną dieną ateis. Tiesa, niekas negali tiksliai prognozuoti, koks bus jos mąstas ir kada tai įvyks.

Kaip grąžinti paskolą laiku?

Noras turėti nuosavą būstą, nuosavą mašiną, optimizmas - visa tai skatina žmogų pasiimti paskolą ir džiaugtis turtu, kurio šiandien už savo sutaupytus pinigus įsigyti negalėtų. Tiesa, gyvenime pasitaiko situacijų, kai paskolos gali tapti nepakeliama našta. Ar tai būtų darbo netekimas, ar liga, ar tiesiog anksčiau neapgalvotas sprendimas. Net tokiu atveju nereikia pasimesti ir imtis ryžtingų veiksmų.

Pasitelkite savo hobį. Didelė dalis žmonių turi hobį. Tai užsiėmimas, kuris dažniausiai nesuteikia papildomų pajamų, bet suteikia žmogui didelį džiaugsmą. Dažnai tai būna tikrai išskirtinė ir kitiems įdomi veikla. Taigi, jei jau atsitiko taip, kad jūsų finansiniai šaltiniai išseko, o jums reikia gražinti paskolą, pasitelkite savo hobius. Jei puikiai gaminate, pasiūlykite savo paslaugas savo pažįstamiems ir draugams per šventes. Jei gražiai mezgate, parduokite mezginius. Jei išmanote matematiką, lietuvių kalbą ar kitus mokslus, imkitės padėti išmokti šiuos mokslus kitiems žmonėms. Galiausiai, jei kolekcionuojate vertingus daiktus, dalį jų parduokite.

Jei turite daug nereikalingų drabužių ar batų, parduokite juos internetu. Dažnai mūsų spintose prisikaupia daiktų, kurie nėra reikalingi, tačiau išmesti jų nesinori. Taigi, jei paskolos gražinimo įmokos neleidžia ramiai miegoti, susitvarkykite spintą, atrinkite rūbus ar kitus daiktus, kuriuos galėtumėte parduoti ir įkelkite jų nuotraukas į skelbimų svetaines internete. Taip pat pasiskelbkite apie tai savo draugams ir draugėms socialiniuose portaluose.

Išnuomokite savo turtą. Jei gyvenate kelių kambarių bute ar net name, galite bent vieną kambarį išnuomoti. Jei turite galimybę kelis mėnesius pagyventi pas draugus ar gimines, galite išnuomoti visą savo butą. Tai gali būti sprendimas, kuris padės jums atsistoti ant kojų.

Galiausiai, jei visi anksčiau išvardinti būdai jums atrodo nepriimtini arba jūsų situacijoje nėra pritaikomi, keliaukite į paskolą jums suteikusią įstaigą ir praneškite apie susidariusią situaciją. Bankai, greitųjų kreditų kompanijos ar kredito unijos yra suinteresuotos atgauti savo pinigus. Finansines paslaugas teikiančios įmonės dažniausiai pasiūlo atidėti mokėjimą, peržiūri sutarties sąlygas. Taigi, išeitį galima rasti. Svarbiausia, imtis ryžtingų veiksmų ir numatyti bent kelis žingsnius į ateitį.

Studentinės paskolos JAV

Praeitame straipsnyje apžvelgiau Lietuvos studentų paskolos ėmimo galimybes. Prabėgus kelioms savaitėms atradau įdomius duomenis apie dabartinę paskolų studentams Jungtinėse Amerikos Valstijose padėtį. Tikriausiai tokios problemos dėl mažėjančio gimstamumo Lietuvoje niekada nekils, visgi pasidarė įdomu apie tai papasakoti jums.

Įdomu tai, kad dabartinė JAV studentų skola aplenkė kreditinių kortelių skolą. Skirtingai nei pas mus, Amerikoje kreditinių kortelių vartojimas ir trumpalaikis skolinimas naudojant jas yra labai populiarus, taigi dar nepateikus skaičių galima suprasti apie kokias sumas mes kalbame.

Federalinis Rezervų Bankas (Lietuviškas atitikmuo centrinis bankas) pateikia duomenis, kad praeitas metais JAV studentai pasiskolino 100 milijardų dolerių, tai rekordinė per metus pasiskolinta suma, o štai bendra skola pasiekė 1 trilijoną dolerių, tai pirmas kartas istorijoje.

Dienines studijas studijuojantys pernai vidutiniškai pasiskolino 4,983 dolerių (12,277 litų, kadangi šis skaičius suvokiamas jį konvertuoju į mūsų valiutą). Beje, ši suma tapo daugiau nei dvigubai didesnė nei prieš 10 metų netgi atskaičiavus buvusią infliaciją.

Taip pat įdomu, kad atsigaunant JAV ekonomikai ir vėl pradėjus kilti infliacijos lygiui pradėjo augti ir esamų paskolų procentinės palūkanos. Šios šalies ekonomistai teigia, kad net ir subankrutavus paskolų rinkai valstybinė studentų skola padarytų didelę žalą JAV.

Viename iš Fox Business straipsnių teko skaityti autoriaus nuomonę, kad šios skolos pabaigusius studentus priverčia gerokai susiveržti diržus ir pirmaisiais metais daugiau galvoti ne kaip kažką pasiekti, o kaip sugebėti grąžinti pasiimtą paskolą.

Cituojant Chris Christopher: „Šios paskolos stabdo žmones nuo galimybės įsigyti mašiną, vesti, susilaukti vaikų, tai nesibaigiantis ratas“.

Ši skola nepalanki ne tik individualiems žmonėms, tačiau ir pačiai JAV ekonomikai. Studentų paskolos stabdo šalies augimo rodiklius. Šie savo uždirbamus finansų gali naudoti ribotai. Baigę žmonės privalo galvoti apie skolos grąžinimą, o ne apie naujų produktų ar paslaugų įsigijimą.

Beje, tokį paskolų augimą įtakojo pagrindiniai trys veiksniai, tai JAV ekonomikos sulėtėjimas per pastarąjį dešimtmetį, studentinių paskolų gavimo paprastumas bei nuolatos augantis gimstamumas šio valstybėje.

Finansavimas rizikingoms verslo idėjoms

Daugelis didžiųjų verslų prasidėdavo nuo didelių idėjų ir didelių skolų. Deja, šiandieninė ekonominė situacija bankus pamokė, kad reikia būti atsargesniems, jog daugelis didelių, įdomių, rizikingų ir pasaulį galinčių pakeisti idėjų per ilgai užsibūna žmonių galvose ir niekada neišskleidžia sparnų. Dėl šios priežasties ir, žinoma, dėl noro uždirbti pinigų buvo įsteigti rizikos kapitalo fondai.

Rizikos kapitalo fondai – tai dažniausiai grupė turtingų žmonių, kurie ieško, kur galėtų investuoti savo atliekamas lėšas. Tai nėra joks paramos fondas ar pašalpų teikimo vieta. Visi jie siekia uždirbti, kuo daugiau pinigų. Tiesa, kitaip nei bankai šie fondai renkasi rizikingas investicijas. Kreditai yra suteikiami įmonėms, kurios ieško investijcijų inovacijoms, naujų išradimų kūrimui. Svarbiausia, kad sėkmės atveju kuriamas produktas atneštų didelį pelną.

Svarbiausia, kreipiantis į rizikos kapitalo fondus pačiam tikėti, kad jūsų verslo idėja gali uždirbti labai daug pinigų. Fondai gali pasiūlyti kelis variantus, kaip galite gauti pinigų: jie pasiima dalį akcijų, kitas variantas – jūs skolinatės su didelėmis palūkanomis. Žinoma, variantas atiduoti dalį akcijų yra daug naudingesnis jums kaip verslo idėjos autoriui. Jūs galėsite gauti tiek fonduose dirbančių specialistų konsultacijas ir patarimus.

Rengiant sutartis su rizikos kapitalo fondais derėtų nepamiršti, kad tai specialistai, kurių pagrindinis darbas uždirbti, kuo daugiau pinigų. Nors daugelis vakarų pasaulio valstybėse dirbančių fondų laikosi savo deklaruojamų vertybių ir skatina geranorišką bendradarbiavimą, pasitaiko ir apgavystės atvejų. Jos kartais išaiškėja net po kelių partnerystės metų. Sutartys gali būti painios ir jūs, verslo idėjos autorius, galite net nesuprasti, kad verslas, iš tiesų, jau priklauso fondui, o ne jums.

Rizikos kapitalo fondų valdytojai atskleidžia, kad tai, ką didžioji masė žmonių vadina įdomiomis idėjomis, jiems nėra įdomu. Vien tik idėjos nepakanka. Svarbiausia, kad būtų surinkta komanda žmonių, kurie būtų pasiryžę dirbti su idėja iki pat galo net ir ilgą laiką negaunant jokių rezultatų. Suteikiami kreditai padengia žmonių darbo vietos sukūrimą, jų atlyginimus ir kitas būtinas išlaidas. Jūsų naujasis tarnybinis automobilis į šias išlaidas, deja, nepateks.

Paskolos studentams

Pagal paskutinius Junginėse Amerikos Valstijose atliktus tyrimus 40 procentų studijas pabaigusių studentų 10 metų moka mokymosi laikotarpiu paimtas paskolas. Kitos tyrimų studijos vėl JAV rodo, kad 2008 metais baigusių studijas studentų skola išaugo 25 procentais, o 2009 metais dar 6 – iais. Lietuvoje pabranginus studijas ir pakeitus paskolos gavimo tvarką studentų išsiskolinimo galimybė atsirado ir mūsų valstybėje. Taigi šiame straipsnyje pateiksiu keltą patarimų, kaip reikėtų valdyti savo biudžetą norint apsisaugoti nuo sunkios palūkanų naštos.

Visų pirma, reikėtų žinoti, kad greitosios paskolos studentams yra netinkamos. Neturint nuolatinių pajamų tokių paskolų grąžinimas gali tapti našta dėl didelės palūkanų normos. O štai valstybės ir bankų kartu teikiamos paskolos skirtos pragyvenimui arbo mokymosi įmokoms siūlomos kur kas mažesnėmis palūkanomis.

Antra, labai svarbu žinoti kokio tipo ir kokio dydžio paskolos tau reikia. Reikėtų pasiskaičiuoti kokio dydžio įmokas teks mokėti kiekvieną mėnesį sudėjus visas paimtas paskolas. Įsivaizduokite, JAV vidutinė pabaigusio studento skola siekia apie 24,000 dolerių. Žinoma Lietuvoje tokių skaičių dar nepasiekėme, tačiau besimokantys brangiai apmokamose studijose ir planuojantys pasiimti paskolą tūrėtų rimtai susimąstyti apie savo galimybes šias paskolas grąžinti pabaigus studijas.

Trečia, reikia žinoti, kad pasiėmus paskolą litais Lietuvoje pirmus metus po baigimo tau nereikės mokėti nei palūkanų nei paskolos. Taigi šiuo atveju yra sukuriama galimybė susirasti darbą ir pasiruošti paskolos grąžinimui. Visgi nesvarbu, kad pirmaisiais metais nereikia mokėti įmokų, patartina iškarto susiradus darbą pradėti kaupti 10 – 20 procentų santaupas, pagal galimybes, nuo gauto atlyginimo, tokiu būdu užsitikrinant saugią ateitį.

Ketvirta, su paskolos davėjais galima mėginti sutarti paskolos grąžinimo sumas derinant pagal gautas pajamas. Šis patarimas gana panašus į trečią, tik kad jūs konsultuositės su banko ar kredito unijos patarėjais. Visgi šis būdas mažiau veiksmingas kalbant apie valstybės remiamas paskolas.

Penkta, pasiėmus didesnę paskolos sumą gali tekti atidėti didesnius gyvenimo planus ar pirkinius, tokius kaip vedybos ar buto pirkimas. Visgi, valstybės teikiamų paskolų palūkanų norma taip stipriai nesikandžioja, kaip kitų tipų paskolų, taigi esant būtinybei tinkamai apskaičiavus būsimas išlaidas studentams šios paskolos yra tinkamiausios.

Banko paslaugos ir jūsų duomenų saugumas

Dar prieš kelis metus į pašto dėžutes plūsdavo apgaulinti elektroniniai laiškai. Šiandien šių laiškų srautas yra apribotas pažangios žinučių filtravimo programinės įrangos, kuri yra įdiegiama į kiekvieną pašto serverį. Tiesa, elektroninėje erdvėje dirbantys apgavikai atranda naujų būdų, kuriais gali pasiekti piktų savo tikslų.

Vienas iš būdų yra sukurti apgaulingas elektrinines parduotuves, kuriose turite įvesti savo duomenis ir už juokingą kainą galite gauti prekes. Tiesa, gali būti, kad negausite prekių, jūsų pinigai bus pasisavinti, o banko duomenys bus panaudoti kitoms apgavystėms.

Taip pat kartais prašoma, kad registruojantis svetainėje įvestumėte ir savo banko sąskaitos kodą ar kitus asmeninius duomenis. Tvirtinama, kad šie duomenys yra reikalingi norint patikrinti jūsų tapatybę. Pateikinėti asmeninius duomenis derėtų tik registruojantis patikimose ir žinomose svetainėse.

Verta saugoti visą informaciją, kurią apie jus galima rasti internete. Net jūsų vardas ir elektroninis paštas gali pasitarnauti, kaip įrankis apgavystėms. Pavyzdžiui, galite gauti jums adresuotą, labai tikroviškai atrodantį laišką iš banko. Tokį laišką nuo tikro atskirti gali būti labai sunku.

Jei naudojatės banko paslaugomis kitame kompiuteryje, po pasinaudojimo verčiau pakeiskite svarbiausius slaptažodžius. Kompiuteriuose gali būti įdiegtos programos, kurios seka viską, ką įvedate. Tuo tarpu paslaugos, kaip paskola internetu, pervedinimai ar tiesiog balanso patikrinimas gali būti atliktas tik įvedus kelis slaptažodžius ar įvedus savo asmeninius duomenis.

Saugokite savo banko duomenis. Tiek kodų korteles, tiek visą kitą savo asmeninę informaciją turite laikyti paslaptyje. Niekas internetu, o ypač elektroniniu paštu neturi teisės prašyti banko sąskaitos kodų ar net vardo, pavardės. Finansinės institucijos niekada svarbių duomenų neprašo elektroninių paštu. Taigi, jei gavote laišką prašantį tokių duomenų, galite drąsiai jį ištrinti. Jei laiške minimas jūsų banko pavadinimas ir jūsų pavardė, susisiekite su savo banku ir informuokite apie šį laišką.

Įspėkite, kad su duomenimis internete atsakingai elgtųsi ir jūsų draugai bei šeimos nariai. Su interneto galimybėmis ir grėsmėmis nesusidūrę žmonės gali net neįtarti apie tai, kas gali nutikti neatsargiai pasielgus.

Kaip atgauti skolą iš draugų?

Skolos yra sudėtingas dalykas. Be galimybės jų gauti pasaulyje nebūtų įvykę daugybė didingų dalykų. Taip pat be paskolų daug žmonių būtų išsaugoję santykius ir ilgas draugystes. Žinoma, neaišku, kiek stipri yra ta draugystė, jei ją gali sugriauti net maža pinigų suma. Bet kuriuo atveju paskolinti draugui pinigų yra normalu. Normalu yra laiku atgauti pinigus. Tiesa, kartais pasitaiko situacijų, kai draugai vėluoja grąžinti pinigus ir nerodo didelio noro tai daryti. Tuomet reikia imtis veiksmų.

Pasakykite žmogui, kad daugiau neskolinsite pinigų, kol nebus grąžinta ankstesnė paskola. Paprastai šis būdas veikia, jei žmogus yra tiesiog pamiršęs, kad buvo skolingas ar nepiktybiškai delsia skolą grąžinti.

Priminkite apie skolą kas dvi ar tris dienas. Tęskite tai savaitę. Jei žmogus vis tiek jus ignoruoja ar galiausiai nekelia ragelio ir stengiasi jūsų išvengti, imkitės rimtesnių veiksmų.

Pasistenkite su žmogumi, kuris negrąžina paskolos likti vienas. Geriausia, kad niekas negalėtų sutrukdyti pasikalbėti. O pasakyti turėsite, kad jums skubiai reikalingi pinigai ir, kad paskola turi būti grąžinta iki sutartos datos. Jei žmogų iš tikrųjų ištiko netikėti nemalonumai ar bent jis taip sako, įvertinkite ar tai tiesa, bet būkite griežti. Apie tai turėjo būti kalbama anksčiau, o ne paskutinę minutę. Bet kuriuo atveju turite sutarti dėl konkrečios datos, kada bus grąžinta paskola. Būkite mandagus, bet griežtas.

Jei žmogus vis išsisukinėja nuo skolos grąžinimo ir pažeidžia bet kokius jūsų susitarimus, suorganizuokite kitą susitikimą. Šį kartą būkite griežtesni. Pasakykite, kokių veiksmų imsitės, jei skola nebus grąžinta.

Galiausiai, jei šį žmogų laikėte geru draugu, supraskite, kad klydote. Praneškite, kad nenorite su juo matytis, kol skola nebus grąžinta ir nurašykite pinigus į nuostolius. Tai buvo gera, bet brangi pamoka, kaip reikia vertinti žmones.

Taigi, tai tik keli patarimai, kaip galite atgauti savo draugui paskolintus pinigus. Tiesa, savo individualioje situacijoje galite atrasti daug geresnių sprendimų. Galbūt žinote daug geresnių būtų, kaip paveikti konkretų asmenį. Skirkite laiko pagalvoti ir apmąstyti tiek būdus, kaip galima atgauti pinigus, tiek savo požiūri į šią draugystę.

Prekių mainų ir pinigų istorija

Visiems dar iš mokyklos laikų žinoma, kad pirmosiose civilizacijose vyravo natūriniai mainai. Žmonės stengdavosi patys pasigaminti, susimedžioti, susiieškoti reikalingų daiktų ir maisto, o jei to padaryti negalėdavo, mainydavosi atliekamomis gerybėmis su kitais žmonėmis.

Vykstant tokiems mainams atsirado prekių, kurios buvo ilgai negendančios ir universalios. Tai buvo daiktai, kuriuos nesunkiai galėjai išmainyti kelis kartus. Kartais tai būdavo gyvūnai, kartais metalo gaminiai ar kiti vertigesni daiktai. Svarbiausia, kad visiems šių daiktų vertė buvo panaši.

Žinoma, natūriniai mainai trukdė platesniam prekybos ryšių plėtojimuisi. Kartais būdavo sunku palyginti labai skirtingų prekių vertes. Tai sunku padaryti ir šiandien, kai skirtingose parduotuvėse galime pamatyti visiškai skirtingas to paties produkto kainas. Taigi, teko sugalvoti, kaip mainus palengvinti.

Pirmiausia mainams buvo panaudoti vertingieji metalai. Juos skirtingose vietovėse galėjai panaudoti taip pat – pagaminti iš jų papuošalus ar kitus vertingus daiktus. Taigi, tai buvo puiki mainų priemonė. Tiesa, tai atrodė kitaip nei šiandieninės monetos. Tai buvo tiesiog beformiai aukso, sidabro ar kitų metalų lydiniai. Tiesa, mainai vis dar buvo sudėtingi. Buvo sunku pasiskolinti ir gražinti paskolas. Negalėjo egzistuoti bankai. Paskola dažniausiai būdavo dviejų turtingų pirklių sandoris. Tik vėliau atsiradus centralizuotoms valstybėms buvo pradėti gaminti pinigai. Pirmosios monetos buvo pagamintos iš tų pačių vertingųjų metalų. Monetos vertė buvo tokia pati, kaip metalo, iš kurio ji yra pagaminta.

Daug vėliau atsirado popieriniai pinigai. Tiesa, visos popierinių pinigų atsargos buvo padengtos auksu: bankuose buvo toks kiekis, kurį nunešęs pakankamai daug pinigų galėjai išsikeisti į auksą.

Jau beveik 40 metų pinigai nėra padengti niekuo. Tiesa, net jei jie ir būtų likę padengti auksu, tai jokio stabilumo negarantuotų. Auksas taip pat yra metalas, kurio vertę žmonės supranta skirtingai.

Vis dėl to pinigai yra tik skaičiukai jūsų banko sąskaitoje. Jų vertė yra didžiųjų valstybių susitarimo reikalas. Tuo tarpu jų pasiskolinti galite net neišėję iš namų. Paskola internetu yra paslauga, kuri jau nieko nestebina.

Taigi, tol kol atsirado tokia sistema, kokia egzsituoja šiandien, praėjo labai daug laiko. Džiaukimės savo piniginėje esančiomis kortelėmis. Prieš daugelį metų vietoj jų žmonės vedžiodavosi gyvūnus, temdavosi metalo gabalus.

Prekių mainų ir pinigų istorija

Visiems dar iš mokyklos laikų žinoma, kad pirmosiose civilizacijose vyravo natūriniai mainai. Žmonės stengdavosi patys pasigaminti, susimedžioti, susiieškoti reikalingų daiktų ir maisto, o jei to padaryti negalėdavo, mainydavosi atliekamomis gerybėmis su kitais žmonėmis.

Vykstant tokiems mainams atsirado prekių, kurios buvo ilgai negendančios ir universalios. Tai buvo daiktai, kuriuos nesunkiai galėjai išmainyti kelis kartus. Kartais tai būdavo gyvūnai, kartais metalo gaminiai ar kiti vertigesni daiktai. Svarbiausia, kad visiems šių daiktų vertė buvo panaši.

Žinoma, natūriniai mainai trukdė platesniam prekybos ryšių plėtojimuisi. Kartais būdavo sunku palyginti labai skirtingų prekių vertes. Tai sunku padaryti ir šiandien, kai skirtingose parduotuvėse galime pamatyti visiškai skirtingas to paties produkto kainas. Taigi, teko sugalvoti, kaip mainus palengvinti.

Pirmiausia mainams buvo panaudoti vertingieji metalai. Juos skirtingose vietovėse galėjai panaudoti taip pat – pagaminti iš jų papuošalus ar kitus vertingus daiktus. Taigi, tai buvo puiki mainų priemonė. Tiesa, tai atrodė kitaip nei šiandieninės monetos. Tai buvo tiesiog beformiai aukso, sidabro ar kitų metalų lydiniai. Tiesa, mainai vis dar buvo sudėtingi. Buvo sunku pasiskolinti ir gražinti paskolas. Negalėjo egzistuoti bankai. Paskola dažniausiai būdavo dviejų turtingų pirklių sandoris. Tik vėliau atsiradus centralizuotoms valstybėms buvo pradėti gaminti pinigai. Pirmosios monetos buvo pagamintos iš tų pačių vertingųjų metalų. Monetos vertė buvo tokia pati, kaip metalo, iš kurio ji yra pagaminta.

Daug vėliau atsirado popieriniai pinigai. Tiesa, visos popierinių pinigų atsargos buvo padengtos auksu: bankuose buvo toks kiekis, kurį nunešęs pakankamai daug pinigų galėjai išsikeisti į auksą.

Jau beveik 40 metų pinigai nėra padengti niekuo. Tiesa, net jei jie ir būtų likę padengti auksu, tai jokio stabilumo negarantuotų. Auksas taip pat yra metalas, kurio vertę žmonės supranta skirtingai.

Vis dėl to pinigai yra tik skaičiukai jūsų banko sąskaitoje. Jų vertė yra didžiųjų valstybių susitarimo reikalas. Tuo tarpu jų pasiskolinti galite net neišėję iš namų. Paskola internetu yra paslauga, kuri jau nieko nestebina.

Taigi, tol kol atsirado tokia sistema, kokia egzsituoja šiandien, praėjo labai daug laiko. Džiaukimės savo piniginėje esančiomis kortelėmis. Prieš daugelį metų vietoj jų žmonės vedžiodavosi gyvūnus, temdavosi metalo gabalus.

Paskolų automobiliams atsiradimas

Šiais laikais automobilis yra bene antra didelė investicija po gyvenamojo būsto. Kaip ir įsigydami gyvenamąjį plotą, taip ir pirkdami naują mašina, greičiausiai būsite priversti pasiimti paskolą. Visgi šiek tiek įdomu kada ir kaip susiklostė paskolų atsiradimas, skirtas keturratei transporto priemonei nusipirkti. Norint atsakyti į šį klausimą reikėtų šiek tiek pasidomėti apie pačių mechaninių žvėrių atsiradimo istoriją, kuri yra susisaisčiusi su paskolomis. Būtent apie tai ir bus šis straipsnis.

Pirmasis automobilis buvo išrastas McLaughlin-Buick kompanijos. Visgi visiem turbūt geriau yra žinomas Henris Fordas, kuris pradėjo konvejerinę mašinų gamybą. 20 dešimtmečio pradžioje automobilių pardavimai sparčiai augo. Kaip bebūtų 1910 metais šių kiekis vis dar buvo pakankamai mažas ir siekė 6000 mašinų, kurios riedėjo Jungtinių Amerikos Valstijų keliais. Tuo metu arkliai tebebuvo populiariausia transporto priemonė.

Pagrindinė to priežastis buvo nemaža automobilių kaina. Čia sprendimą atrado Vilijamas „Bilis“ Durantas. Šis verslininkas įkūrė General Motors kompaniją ir suvienijo automobilių rinkos šaką, sumania vadybos strategija. Nors ir nebūdamas automobilių mylėtojas, jis mašinas įvardijo kaip smirdančias ir gąsdinančias gyvūnus, tapo automobilių industrijos legenda. Durantas pirmasis pristatė automobilių paskolas visuomenei.



Automobilių industrijos atsiradimo pradžioje pardavėjai tūrėjo iškarto sumokėti gamintojams už gaunamas mašinas. Technologijos tuo metu jau leido pradėti masinę gamybą, kurios gamintojai negalėjo sau leisti dėl finansų trūkumo. Reikėjo ieškoti sprendimo. Vienintelis kelias buvo toks, kad gamintojai pasiūlytų savo išteklius pardavėjams, o šie skolintų juos pirkėjams. Taip prasidėjo pirkimo išsimokėtinai era.

Kaip bebūtų Duranto sistema susilaukė ir kritikos. Tokios asmenybės, kaip Henris Fordas teigė, kad ši sistema Jungtines Amerikos Valstijas prives prie ekonominio žlugimo. Visgi Vilijamas Durantas manė kitaip. Jo vizija galutinai buvo įgyvendinta įkūrus General Motors Acceptance Corporation (GMAC), pirmąją specializuotą automobilių paskolos organizaciją. 1919 metais GMAC atidarė savo padalinius Detroite, Čikagoje, Niu Jorke, San Franciske ir Toronte. 1920 metais kompanija išsiplėtė į Didžiąją Britaniją, o 1928 metais ši įmonė buvo sudariusi 4 milijonus sutarčių. Aštuntojo dešimtmečio viduryje GMAC apyvarta siekė 1 milijardą dolerių. Pasiekus 21 amžių jų padaliniai buvo išsidėstę 40 šalių.

Štai tokia yra automobilių paskolų istorija. Šiuo metu tokias paslaugas teikia didžioji dalis gamintojų. Netgi pasauliniai bankai plečia savo veiklą į šią rinką, norėdami padidinti savo kapitalą.

Kaip bankai uždirba pinigus?

Kiekvienos verslo organizacijos galutinis tikslas yra įgyti pelną. Paprastai žvelgiant daugelyje verslo sričių pelnas įgyjamas paprastai: perkant, perparduodant, gaminant ar teikiant paslaugas ir už tai gaunant pinigus. Tuo tarpu bankai dirba taip pat panašiai. Tiesa, jų prekė yra pinigai.

Bankai priima jūsų pinigus ir skolina juos kitiems. Tai iš pirmo paprastas tarpininkavimas. Paprastai sakant bankai žmonėms, kurie laiko pinigus sąskaitose sumoka mažiau nei bankai gauna iš tų, kurie pinigus skolinasi. Tiesa, privačių žmonių paskolos yra tik lašas jūroje. Pagrindinis pajamų šaltinis yra skolinimas juridiniams asmenims. Verslai skolinasi iš bankų ne tik statyboms ar įrangos pirkimui. Įmonės skolinasi net apyvartines lėšas už kurias įsigyja prekes ir parduoda prekybos centruose.

Papildomos bankų paslaugos. Pasigaminti kortelę, atsidaryti sąskaitą ar padaryti pervedimą, sumokėti mokesčius - visa tai kainuoja. Žinoma, šios sumos iš pirmo žvilgsnio nėra didelės, tačiau kai supranti, kad tai kasdien daro daugybė milijonų žmonių visame pasaulyje susidaro apvalus skaičiai.

Ne visos bankų lėšos yra pasiskolinamos. Dalį jūsų į bankus padėtų lėtų jie investuoja į vertybinius popierius, obligacijas ir kitus didesnę ar mažesnę riziką turinčius šaltinius. Paprastai bankai turi pakankamai patikimų šaltinių, iš kurių gali spręsti apie investavimo riziką.

Bankai bendradarbiauja su kitomis finansinėmis kompanijomis. Šiandien bankuose galite apsidrausti, daryti tarptautines pinigines perlaidas, kaupti pinigus pensijai ir gauti kitų paslaugų. Visos jos teikia bankui pelną.

Bankai uždirba iš valiutų keitimo. Paprastai keičiant valiutą yra taikomas aptarnavimo mokestis. Keičiant dideles sumas yra taikomas procentas nuo vykdomos operacijos.

Bankai per antrines įmones valdo nekilnojamąjį turtą. Jie dažnai mato platesnį vaizdą nei paprastas žmogus. Jie gali išlaukti tinkamų momentų, kada nekilnojamą turtą geriausia parduoti ir kada jį geriausia pirkti.

Tiesa, nereikia į bankus žiūrėti, kaip į priešus, kurie štampuoja pinigus , paima jūsų ir juos skolina. Bankai teikia gyvybiškai mūsų visuomenei reikalingas paslaugas. Be jų visų žmonių gyvenimas būtų sudėtingesnis. Be jų daugelis šiandien mums savaime suprantamų veiksmų būtų neįmanomi.

Kaip elgtis neramumų ir stichinių nelaimių atvejais?

Per paskutinius šių metų mėnesius pasaulyje įvyko daug netikėtų nelaimių. Žinia apie įvykius Japonijoje, Egipte ir Libijoje nuskriejo daug toliau nei driekiasi šių šalių sienos. Globaliame pasaulyje žinios apie įvykius kitame pasaulio gale pasiekia labai greitai. Dažnai girdime, kad nei vienos šalies žmonės nebuvo tinkamai pasiruošę. Tiesa, retas žmogus žino, kaip tai padaryti.

Pirmasis dalykas, kurį reiktų padaryti šalyje prasidėjus neramumams ar įvykus stichinei nelaimei - pasirūpinti maisto atsargomis. Visada sunku prognozuoti, kiek laiko gali tęstis neramumai ar kokio mąsto stichinė nelaimė užklupo šį kartą. Taigi, pasirūpinkite pakankamu kiekiu ilgai negendančiu maistu. Vien 20 kg ryžių gali palaikyti jūsų gyvybę pusę metų. Taip pat verta turėti kitų grūdų, bulvių, makaronų ar konservuotų produktų.

Kiekvienas savo namuose turime kelių rūšių pavadinimų vaistų. Tiesa, buteliuko spirito ir pakelio vatos gali nepakakti. Turėkite namuose bent po vieną vaistinėlę. Tuo tarpu diabetu ar kitomis ligomis sergantiems žmonėms reikia turėti atsargų bent mėnesiui.

Turėkite grynųjų pinigų atsargų. Tikėtina, kad atsiskaitymo banko kortelėmis ar internetu sistema nustos veikti, todėl grynieji pinigai ar natūriniai mainai gali tapti vieninteliais atsiskaitymo būdais. Kol veikia banko sistemos nusiimkite pinigų, o jei nesate atsidėjęs pinigų juodai dienai pasidomėkite paskola internetu. Visi stebėję pastarųjų mėnesių įvykius pasaulyje gali paliudyti, kad įvykių tėkmę prognozuoti yra labai sunku ir kad papildomos finansinės atsargos gali tapti labai naudingos.

Bendraukite su kaimynais. Bendradarbiavimas su šalia gyvenančiais žmonėmis gali padėti jums išgyventi. Žmogui svarbu ne tik maistas ir šilta lova. Žmogui reikia draugijos. Taigi, nebijokite pasibelsti į kaimynų duris susipažinti ir pasiūlyti pagalbą. Santykių užmezgimas gali labai praversti ateityje.

Svarbiausius dokumentus ir banko korteles ir net jums brangius, atsiminimus keliančius daiktus sudėkite į vieną vietą. Jei teks greitai palikti savo namus jums tereiks iš vienos vietos pasiimti visus būtiniausius daiktus ir keliauti. Dokumentai gali būti labai reikalingi tiek esant neramumams, tiek po jų. Tiesa, taip reikėtų elgtis ne tik ypatingais atvejais. Visada turėkite svarbiausius daiktus vienoje vietoje.

Skolinimosi galimybės Lietuvoje

Atsigaunant pasaulinei ekonomikai, atsigavimo gaidos girdimos ir Lietuvoje. Vis dėlto žmonės mūsų šalyje šių tendencijų vis dar nejaučia. Tai labai paprastai paaiškinamas reiškinys. Lietuvoje apie 70 procentų bendrojo vidaus produkto sukuria paslaugų įmonės. Šios įmonės ne tik, kad labiausiai nukenčia ekonominio nuosmukio laikotarpiu, bet ir ilgiausiai atsigavinėja. Dėl šios priežasties mūsų šalyje išlieka didelis nedarbo lygis, sumažėjusios pajamos. Taigi kaip išgyventi žmonėms kuriems trūksta finansinių išteklių? Vienas iš būdų yra skolinimasis, būtent galimus patogiausius skolinimosi būdus ir aptarsime šiame straipsnyje.

Fizinis asmuo, fiziniam asmeniui. Vykstant skolinimui tarp fizinių asmenų patogiausias įstatymiškai apibrėžtas įrankis yra vekselis. Pagal LR įstatymus vekselis - vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka. Vekseliu jį išrašęs asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba paveda tai padaryti kitam asmeniui. Plačiau apie vekselius galima paskaityti LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme.

Vekselio privalumai yra tokie, kad jis paprastai užpildomas, skolintis galima bet kokią sumą,  greitas pinigų gavimo procesas, sąlyginai mažos palūkanos (pagal susitarimą su skolintoju), savaime suprantama jos būna didesnės už banko siūlomas. Iš skolininko perspektyvos ši skolinimosi forma yra viena paprasčiausių, visgi yra ir didelis neaiškumas kaip elgsis skolintojas jums negrąžinant paskolos. Įstatymiškai pasibaigus sutartam terminui skola yra išieškoma antstolių, tačiau pasitaiko dažnų atvejų kai pinigai bandomi susigrąžinti naudojant fizinę ar moralinę prievartą.

Juridinis asmuo, fiziniam asmeniui. Taip galima skolintis iš bankų. Šis procesas užtrunka gan ilgai. Banko specialistai tikrina jūsų kreditingumą, tai yra galimybę grąžinti paskolą, taip pat turi būti nurodomas paskolos tikslas (pvz.: paskola būstui, automobiliui ir t.t.), numatomas paskolos grąžinimo grafikas, palūkanos. Visgi nors ir sunkiau gaunama tokia paskola yra, kur kas saugesnė, dėl mažų palūkanų, specialistų patarimų, sudaryto grąžinimo grafiko, tačiau skolinantis iš banko dažnai yra neįmanoma gauti mažą sumą.

Norint skolintis mažesnes sumas iš bankų patariama įsigyti kreditines korteles, jos yra gerokai brangesnės nei debetinės, tačiau suteikia galimybę imti kreditą. Paprastai kredito limitas nustatomas pagal gaunamas pajamas. Vis gi nedirbantiems ar neturintiems oficialių pajamų tokių kortelių įsigijimas yra sudėtingesnis.

Kitas būdas yra skolinimasis iš kreditą teikiančių įmonių. Tai vadinama vartojimo paskola, visuomenei dar žinoma kaip paskola internetu, sms paskola, greita paskola ir pan. Tokių paskolų pliusai yra greitas ir skaidrus pinigų gavimas, specialistų konsultacijos, aiškus paskolos palūkanų grąžinimas. Šių paskolų grąžinimo terminas dažniausia būna iki metų, o jų dydis vidutiniškai yra apie 800- 900 litų. Pagrindinis šio skolinimosi būdo minusas didelės palūkanos, kartais siekiančios net 600 procentų.

Štai ir viskas, aptariau šiuo metu populiariausius skolinimosi būdus Lietuvoje. Iš tiesų nėra vienos tiesos iš kur skolintis geriausia. Viskas priklauso nuo skolininko padėties, gaunamų pajamų, turimo turto. Renkantis skolinimosi būdą reikia gerai suvokti savo finansinę padėtį, nuolatos ją planuoti. Bet kuri paskola gali būti naudingas finansinis įrankis tinkamai ją naudojant.

Kaip atsirado bankai?

Niekas negali tiksliai pasakyti, kada buvo duota pirmoji paskola. Manoma, kad paskolos davimo ir ėmimo praktika egzistuoja nuo tada, kai atsidaro nuosavybės sąvoka. Graikų ir romėnų rašytiniai šaltiniai jau mini paskolas. Taip pat paskolos minimos Biblijoje.

Viduramžiais Europoje buvo populiarios natūrinės paskolos. Turtingi žemės, turto ir galios turintys žmonės išnuomodavo arba skolindavo žemę paprastiems valstiečiams. Jie turėdavo atsilyginti dirbdami šeimininkų ūkiuose arba atiduodami žemės šeimininkams tam tikrą dalį savo derliaus. Tiesa, tų laikų sąlygos lėmė, kad valstiečiai neturėjo pasirinkimo ir galimybė dirbti žemę buvo vienintelis pasirinkimas. Kitu atveju jiems galėjo grėsti badas. Taigi, naudodamiesi šiomis aplinkybėmis ponai galėjo pasinaudoti situacija ir tai dažnai darydavo. Valstiečiai manais už apsaugą ir galimybę išgyventi turėdavo dirbti visą gyvenimą. Dažnai ir šių žmonių vaikai likdavo priklausomi nuo tų pačių turtingųjų.

Yra žinoma, kad viduramžiais didžiąją dalį paskolų verslo valdė žydų tautybės žmonės. Istoriniai šaltiniai teigia, kad valstybių vadovai kvietėsi būtent šios tautybės žmonės, kad turėtų galimybę iš jų pasiskolinti. Valstybėms brangiai kainuodavo karai. Dažnai šalis užklupdavo ir kiti nemalonumai, kaip ligos ar stichinės nelaimės.

Pirmieji bankai atsirado Italijoje. Turtingi Italijos miestų pirkliai buvo sukaupę pakankamai daug finansinių išteklių, kurių negalėjo panaudoti savo veikloje. Jie ėmė skolinti pinigus kitiems pirkliams ar amatininkams, kurie dėka skolintų lėšų galėjo vystyti savo veiklą. Tiesa, tuo metu palūkanos buvo didelės ir jos labai slėgė pasiskolinusiųjų pečius. Taip pat netobula teisinė sistema lėmė, kad pasiskolinę žmonės galėdavo nesunkiai išsisukti nuo paskolos gražinimo. Jie slapstydavosi ir bėgdavo. Dėl šios priežasties pirkliai, kurie teikė paskolas apsijungdavo į organizacijas, kurios vėliau tapo bankais. Tiesa, pirmieji italų bankai iki mūsų dienų neišgyveno. Šiandien visi žinome ir kasdien vartojame italų sukurtus terminus: "bankas", kuris kilo iš italų kalbos ir "bankrotas", kuris buvo sukurtas iš lotyniškų žodžių.

Galiausiai bankai iš tiesų tapo labai stipria ekonomine jėga Industralizacijos laikais. Tada pagrindiniu turtu tapo kapitalas, o ne žemė. Modernėjančiai ekonomikai prireikė daugiau finansinių išteklių.

Grąžinti paskolą ar investuoti?

Dažnai panašios tematikos straipsniuose, investuotojų tinklapiuose ir net mūsų blogo įrašuose minime, kad pirma, ką reikia padaryti siekiant finansinės nepriklausomybės yra gražinti visas įmanomas paskolas. Tiesa, tai ne visada yra geriausias variantas. Kartais geriau įdėmiai peržiūrėti savo turimas pajamas ir išlaidas ir imtis turimų atliekamų lėšų investavimo. Šiame straipsnyje aprašysime svarbiausius dalykus, į kuriuos reikia atsižvelgti prieš išbandant šį pajamų gavimo būdą.

Jei jau galvojate apie investavimą, greičiausiai esate susidaręs savo biudžetą. Tiesa, šiuo atveju reikalingas ilgesnio laikotarpio biudžetas. Jums reikia būti pasiruošus vienerių ar net kelių metų pajamų ir išlaidų suvestines. Turite būti įsitikinęs, kad visą laikotarpį turėsite atliekamų pinigų net mokant paskolų gražinimo įmokas. Reikia pasirūpinti, kad atlikus nesėkmingą investiciją galėsite įvykdyti savo įsipareigojimus.

Džiugu, kad tikite šviesia ateitimi, tačiau finansų rinka kartais iškrečia nemalonių pokštų. Kai nuvertėjo doleris net mažas santaupas šia valiutą turintys žmonės prarado dideles sumas pinigų. Niekas negali garantuoti, kad panašūs dalykai nenutiks su kitomis valiutomis. Tuo tarpu gyvenimas nestovi vietoje ir kartais nutinka netikėtų įvykių ir asmeniniame gyvenime: gali prireikti papildomų pinigų sveikatos priežiūrai ar automobilio remontui. Taigi, būtina atsidėti pinigų juodai dienai. Patyrę finansų specialistai pataria turėti pinigų sumą, kuri leistų išgyventi vienerius metus.

Paskaičiuokite ar jums labiau apsimoka gražinti skolas ar imtis investavimo. Jei skola per metus išauga 10%, o iš investavimo galite įgyti mažiau, geriau pirma pasirūpinti tuo, kad neturėtumėte skolų. Pirmiausia reikia gražinti credit24, greitųjų kreditų ar internetu pasiskolintus pinigus. Dažniausiai šio tipo paskolos pasižymi didžiausiomis palūkanomis ir griežta skolų gražinimo tvarka. Be to, net jei investavimas žada didesnę grąžą pagalvokite apie tai, kad visko prognozuoti neįmanoma. Jei įvyks neprognozuoti įvykiai finansų rinkoje skola liks, o investicija gali prarasti savo vertę.



Apsvarstykite skirtingus investavimo variantus. Galbūt iš pirmo žvilgsnio investuoti į akcijas atrodo gera idėja, tačiau visada galite atrasti saugesnių ir didesnę naudą teikiančių būdų. Galbūt jūsų atveju geriausia nusipirkti nekilnojamo turto ir jų nuomoti arba padėti terminuotą indėlį į banką, kuris šiuo metu siūlo geras sąlygas.

Kreditinių kortelių istorija

Dar neseniai žmonės nesijausdavo savimi pasitikintys, jei neturėdavo savo piniginėje bent kelių popierinių kupiūrų. Tuo tarpu šiandien seni geri popieriniai pinigai tampa vis mažiau reikalingi: daugelyje vietų galime atsiskaityti kortele ar net pirkti daiktus internetu. Tiesa, taip buvo ne visada. Kreditinė kortele beveik 100 metų evoliucionavo, kol tapo tokia, kokią ją regime šiandien: patogi ir paprasta naudotis.

Pirmosios kreditinė kortelės buvo kiek kitokios nei esame įpratę matyti šiandien. Tiesa, jų paskirtis buvo tokia pati. XX a. pradžioje jas pradėjo naudoti naftos produktais ir degalais prekiaujančios kompanijos Jungtinėse Amerikos valstijose. Pagrindinė jų paskirtis buvo skatinti vartotojų lojalumą ir pasitarnavo, kaip įrankis padedantis suteikti geresnį aptarnavimą. Taigi, jos buvo labiau panašios į dabartines beveik kiekvieno didesnio prekybos tinklo teikiamas nuolaidų korteles.

Sklando legenda, kad sprendimą suteikti galimybę sumokėti sąskaitas kreditine kortele sugalvojo bankininkas, kuris papietavęs restorane suprato, kad pamiršo namie piniginę. Tada jam šovė mintis, kad turėtų būti būdas, kuriuo būtų galima susimokėti už paslaugas nenaudojant pinigų.

XX a. viduryje pirmieji bankai įžvelgė kreditinių kortelių potencialą. Tuo metu atsirado kortelės, kuriomis žmonės galėjo apmokėti bet kokias sąskaitas. Kai žmogus pasinaudodavo kortele, pardavėjas turėdavo užpildyti specialią formą, kuri paštu keliaudavo į banką. Taigi, viskas vykdavo pakankamai lėtai. Mėnesio gale kreditinės kortelės naudotojui ateidavo sąskaitą už visus per mėnesį įvykdytus mokėjimus.

XX a. septintajame dešimtmetyje buvo pristatyta plastikinė kortelė. Tuo metu sukurti atsiskaitymų sistemą buvo pakankamai brangu, todėl ją kuriant susivienijo keli dideli Šiaurės Amerikos bankai. Vėliau sistema buvo patobulinta ir kreditines korteles galėjo išduoti ir mažesni bankai, kurie mokėdavo tam tikrą abonentinį mokestį šios sistemos autoriams.

Laikui bėgant buvo įgyvendinta ne viena gera, paprastų žmonių gyvenimą palengvinanti idėja. Tobulėjant technologijoms atsirado debetinės kortelės, buvo sukurtas bankomatų tinklas. Dabar galime ne tik apmokėti sąskaita restorane, bet ir pirkti internetu per bankininkystės sistemas. Greita paskola internetu, draudimas internetu ir kitos paslaugos tai tik keli neseniai atsiradę finansų valdymo instrumentai.

Ką daryti, jei netekai darbo?

Tikriausiai kiekvienas žmogus yra nors kartą netekęs darbo. Dažnai įmonės norėdamos sutaupyti mažina darbuotojų skaičių, kartais pasitaiko, kad iš viso turi sustabdyti veiklą. Taigi, dalis žmonių netenka pragyvenimo šaltinio. Tokiu atveju tenka ne tik imtis naujo darbo paieškų, bet ir sugalvoti, kaip tvarkyti savo finansus laikotarpiu, kol nedirbate.

Pakalbėkite su savo šeimos nariais apie šią situaciją. Jūsų šeimos nariai turi suprasti, kokius turite pasirinkimus ir kokia yra jūsų situacija. Svarbu, kad įsiklausytumėte į jų patarimus ir suprastumėte jų ir savo jausmus. Visi žino, kad netekęs darbo žmogus jaučiasi negerai, tačiau kai šeimos nariai jus palaiko ir padeda išspręsti problemas yra daug lengviau.

Pasidomėkite, darbo biržos siūlomais variantais. Šios įstaigos tikslas padėti susirasti naują darbą, tačiau dabarytinė ekonominė situacija lemia, kad tai padaryti nevisada pavyksta. Tuo atveju darbo birža organizuoja specialybės keitimo ar žinių gilinimo kursus, išmoka bedarbio pašalpas.

Peržiūrėkite savo išlaidas. Įrodyta, kad žmonių sprendimą pirkti lemia ne tai, kad jie nori kažkokio konkretaus daikto, o tai, kokią gerą emociją jiems sukelia prekės įsigyjimas. Dažnai tai nutinka per išpardavimus, kai daiktai yra perkami vien dėl to, kad kitą dieną jie gali kainuoti brangiau. Taigi, turite suprasti, kad dalis išlaidų nėra reikalingos ir, kad išgyvenimui užtenka daug mažiau išlaidų. Tai yra nelengvas įpročių keitimo procesas. Tiesa, vieną kartą tai padarius ir vėliau džiaugsitės, kad sutaupote daug pinigų.

Jei finansiniai įsipareigojimai viršija jūsų dabartines galimybes ir nėra galimybės šių išlaidų atsisakyti ar sumažinti, apsvarstykite galimybę pasiimti greitąją paskolą. Tiesa, paskola internetu gali būti tik laikinas sprendimas, jei tiksliai žinote, kad po kurio laiko skolą galėsite gražinti.

Išsiaiškinkite, kokių išlaidų galite atsisakyti. Nedirbant jums nebus reikalingas automobilis ir galėsite pasinaudoti viešojo transporto paslaugomis. Taip pat jei turite mažų vaikų galite atsisakyti darželio. Tuo metu, kai nedirbsite greičiausiai didžiąją dalį laiko praleisite namie.

Jei turite skolų, pakalbėkit su žmonėmis ir kreipkitės į bankus. Jūsų kreditoriai: tiek paprasti žmonės, tiek bankai supras situaciją ir peržiūrės atidės skolos gražinimo terminus. Bet kuriuo atveju tai geriau, nei tylėjimas.

Finansinis saugumas

Investuokite į save. „Ką išmoksi ant pečių nenešiosi“ – sako lietuvių liaudies patarlė. Ji puikiai tinka kalbant apie finansinį saugumą: žinias ir įgūdžius gerai vertina darbdaviai. Tu uždirbsi tiek, kiek esi vertas, todėl šią vertę reikia nuolat didinti. Žinoma, nereikia vėl grįžti į universitetą ir mokytis naujos disciplinos. Verčiau gilinti žinias srityje, kurioje dirbate arba apie, kurią nuolat svajojate. Didelį pasirinkimą pasiūlys specializuotos mokymų kompanijos. Taip pat niekada neatsisakykite galimybės sudalyvauti, kai mokymus užsako jūsų įmonės vadovybė.

Apdrausk save ir savo artimuosius. Niekas negali garantuoti, kad jums nenutiks nelaimingų atsitikimų. Ar žinote, kad dviratis yra viena nesaugiasių transporto priemonių? Ar žinote, kad didesnė tikimybė patekti į nelaimingą atsitikimą yra vairuojant automobilų nei skrendant lėktuvu? Tai mūsų kasdienybė, kasdien gali nutikti įvykių, kurie gali apversti ne tik šeimos gyvenimą, bet ir išmušti iš po jūsų kojų finansinį pamatą.

Skolinkitės atsakingai. Nors paskutiniu metu matome vis daugiau paskolas per 24 valandas (angliškas terminas credit24) suteikiančių kompanijų reklamų, kurios tikina, kad skolinimasis yra paprastas ir pigus dalykas, patariama tai daryti kuo rečiau. Protingiausia skolintis tik tada, kai pirksite daiktą, kurio vertė bėgant metams auga. Tai gali būti namas, nekilnojamas turtas ar įmokos už jūsų arba jūsų vaikų studijas. Beje, ar esate girdėjęs, kad kas nors nuskurstų dėl to, kad nesiskolino?

Pirmiausia susimokėkite patys sau. Dažniausiai žmonės gauna atlyginimą, apmoka sąskaitas, nusiperka maisto, dar vieną kitą reikalingą daiktą ir tuomet žiūri ar liko pinigų, kuriuos galėtų atsidėti. Iš tiesų, geriau viską daryti atvirkščiai: pirma nuspręsti, kiek pinigų skirsite taupymui, o po to tenkinti savo kasdienius poreikius.

Taupyti taip pat galima įvairiai. Vienas geriausių būdų patikėti savo pinigus mažos rizikos bankų fondams. Taip gausite didesnes palūkanas nei tuo atveju, kai pinigus tiesiog laikysite banke. Jei domitės įmonėmis ir akcijų rinkomis galite bandyti investuoti. Tiesa, šiuo atveju riziką yra daug didesnė: padarę neteisingus pasirinkimus galite dalį pinigų prastasti.

Paskola internetu - ar tai geriausia variantas norint gauti paskolą?

Internete yra galybė straipsnių apie paskolas. Lietuvoje paprastam žmogui net sunku surasti, kuris straipsnis ar tinklalapis yra skolintojo, o kuris tiesiog tinklaraštininko, norinčio prisidėti pinigėlių prie algos. Jeigu Jums skubiai prireikia pinigų ir norite pateikti prašymą paskolos teikėjui, kaip Jūs ieškotumėte to skolintojo, kuris siūlo mažiausias palūkanas ir patogiausias sąlygas Jums?

Taigi, jeigu Jūs norite gauti paskolą iki 5000 litų, reikėtų pradėti ieškotis skolintojų, kurie internete siūlo mažiausias palūkanas bei geriausias skolinimosi bei grąžinimo sąlygas. Paskola internetu – geriausias variantas norint gauti paskolą iki 5000 litų kelių minučių ar valandų bėgyje. Tai puikiai tinka norint gauti paskolas itin skubiai.

Norint gauti paskolą internetu turite būti 18 – 20 metų (priklausomai nuo skolintojo sąlygų), turite turėti oficialų pajamų šaltinį, neturėti įsiskolinimų kitose kredito įstaigose. Jeigu atitinkate šiuos reikalavimus beliko tik keli menki dalykai, kuriuos turi dauguma Lietuvos gyventojų – mobiliojo telefono numeris su keliais litais sąskaitoje, banko sąskaita, elektroninio pašto adresas.

Vienas iš svarbiausių dalykų siekiant paskolos internetu –įsiskolinimų neturėjimas. Dauguma paskolų teikėjų keičiasi nemokių klientų duomenimis tarpusavyje. Taigi vieną kartą suklydus, apie paskolas internetu galite pamiršti. Todėl ypač svarbu nuspręsti ar ta paskola Jums reikalinga, kam Jūs ją išleisite ir ar tikrai sugebėsite grąžinti pasiskolintus pinigus. Jeigu abejojate, kad galėsite grąžinti paskolą, geriau jos išvis neimti, nes rizikuojate savo vardu.

Paskola internetu gali būti puikus pasirinkimas, kuomet vos suduriate galą su galu, tempiate nuo vieno atlyginimo iki kito, nebegalite įsigyti būtiniausių dalykų pragyvenimui. Kaip ir visos paslaugos, paskolos internetu turi ir pliusų, ir minusų. Paskolos prašyti internetu yra žymiai greičiau, nei stovėti banko ar kitų įstaigų eilėse, dokumentus pildyti ant popieriaus lapo, kai kompiuteriu galima žymiai greičiau tai atlikti. Taip pat kai kada paskolos internetu gali būti net ir pigesnės. Kam stovėti banko eilėse, kuomet visa tai galima padaryti sėdint priešais kompiuterio ekraną, juk tereikia surašyti asmeninius duomenis ir laukti banko sąskaitos papildymo pasiskolinta suma. Bet ypač svarbu suprasti tai, kad skolinimasis nėra žaidimas, skolinimasis gali sukelti priklausomybę ir tada Jūs galite įbristi į dar didesnę duobę nei buvote, todėl ypač verta skolintis atsakingai.