Kaip prasidėjo ekonominė krizė?

Laikraščių antraštėse vis dar mirga žodžiai “krizė”, “finansinis nuosmukis”, “burbulas” ir kiti. Tiesa, daugelis žmonių žino tik faktą, kad visi rinkos dalyviai tapo atsargesni, kad paskolą dabar gauti daug sunkiau nei prieš kelis metus ir kad rinkoje pinigų žymiai sumažėjo. Tuo tarpu ne visiems aišku, kas šį nuosmukį sukėlė?

Didelės bankininkų ambicijos. Tai viena iš pagrindinių priežasčių. Nors šioje verslo srityje visada remiamasi skaičiavimais ir visada išlaikomas šaltas protas bei dirba patys geriausi ir geriausiai apmokami specialistai, tikėjimas šviesia ateitimi privertė dalį bankų užmerkti akis prieš galimas pasekmes. Per lengvai buvo dalinamos paskolos ir suteikiami kreditai. Buvo tikima, kad pati tarptautinė bankų sistema pati save sureguliuos ir padės išvengti nemalonumų.

Žmonių noras turėti čia ir dabar. Žmonės negalvojo apie ateitį, ėmė paskolas ir pirko daiktus, kurie neatitiko jų finansinių galimybių. Augantys ekonominiai rodikliai tik džiugino verslo atstovus ir valstybių vadovus. Tuo tarpu vartotojai iš tiesų neturėjo tiek finansinių išteklių, kiek būtų reikėję savo skolų apmokėjimui.

Nekilnojamo turto rinka buvo viena iš tų, kuri sulaukė didelio skolintų pinigų įplaukų. Žmonės galvojo, kad nekilnojamas turtas yra saugi investicija. Be to, namo ar buto pirkimas yra investicija, kuri suteikia ir psichologinį saugumą. Tuo tarpu statybų kompanijos taip pat skolinosi iš tų pačių bankų, nes turėjo patenkinti vartotojų poreikį. Visiems dalinamos paskolos lėmė, kad nekilnojamo turto kainos augo , o rinkos žaidėjams atrodė, kad tai gera proga užsidirbti. Galiausiai, liko daug nepabaigtų statyti pastatų, ištisų kvartalų ar neapgyvendintų namų.

Dalis žinomų ekonomikos analitikų teigia, kad prie finansų sektoriaus griūties prisidėjo ir didžiulės karinių veiksmų išlaidos. Jungtinės Amerikos Valstijos skyrė milžiniškas pinigų sumas, kurios neatnešė jokios tiesioginės naudos.

Galiausiai, krizė yra normalus ekonomikos reiškinys. Visi bent keletą metų verslus vystantys žmonės žino, kad jos reguliariai kartojasi. Jie žino, kad ji vieną dieną ateis. Tiesa, niekas negali tiksliai prognozuoti, koks bus jos mąstas ir kada tai įvyks.