Paskolos studentams

Pagal paskutinius Junginėse Amerikos Valstijose atliktus tyrimus 40 procentų studijas pabaigusių studentų 10 metų moka mokymosi laikotarpiu paimtas paskolas. Kitos tyrimų studijos vėl JAV rodo, kad 2008 metais baigusių studijas studentų skola išaugo 25 procentais, o 2009 metais dar 6 – iais. Lietuvoje pabranginus studijas ir pakeitus paskolos gavimo tvarką studentų išsiskolinimo galimybė atsirado ir mūsų valstybėje. Taigi šiame straipsnyje pateiksiu keltą patarimų, kaip reikėtų valdyti savo biudžetą norint apsisaugoti nuo sunkios palūkanų naštos.

Visų pirma, reikėtų žinoti, kad greitosios paskolos studentams yra netinkamos. Neturint nuolatinių pajamų tokių paskolų grąžinimas gali tapti našta dėl didelės palūkanų normos. O štai valstybės ir bankų kartu teikiamos paskolos skirtos pragyvenimui arbo mokymosi įmokoms siūlomos kur kas mažesnėmis palūkanomis.

Antra, labai svarbu žinoti kokio tipo ir kokio dydžio paskolos tau reikia. Reikėtų pasiskaičiuoti kokio dydžio įmokas teks mokėti kiekvieną mėnesį sudėjus visas paimtas paskolas. Įsivaizduokite, JAV vidutinė pabaigusio studento skola siekia apie 24,000 dolerių. Žinoma Lietuvoje tokių skaičių dar nepasiekėme, tačiau besimokantys brangiai apmokamose studijose ir planuojantys pasiimti paskolą tūrėtų rimtai susimąstyti apie savo galimybes šias paskolas grąžinti pabaigus studijas.

Trečia, reikia žinoti, kad pasiėmus paskolą litais Lietuvoje pirmus metus po baigimo tau nereikės mokėti nei palūkanų nei paskolos. Taigi šiuo atveju yra sukuriama galimybė susirasti darbą ir pasiruošti paskolos grąžinimui. Visgi nesvarbu, kad pirmaisiais metais nereikia mokėti įmokų, patartina iškarto susiradus darbą pradėti kaupti 10 – 20 procentų santaupas, pagal galimybes, nuo gauto atlyginimo, tokiu būdu užsitikrinant saugią ateitį.

Ketvirta, su paskolos davėjais galima mėginti sutarti paskolos grąžinimo sumas derinant pagal gautas pajamas. Šis patarimas gana panašus į trečią, tik kad jūs konsultuositės su banko ar kredito unijos patarėjais. Visgi šis būdas mažiau veiksmingas kalbant apie valstybės remiamas paskolas.

Penkta, pasiėmus didesnę paskolos sumą gali tekti atidėti didesnius gyvenimo planus ar pirkinius, tokius kaip vedybos ar buto pirkimas. Visgi, valstybės teikiamų paskolų palūkanų norma taip stipriai nesikandžioja, kaip kitų tipų paskolų, taigi esant būtinybei tinkamai apskaičiavus būsimas išlaidas studentams šios paskolos yra tinkamiausios.

Banko paslaugos ir jūsų duomenų saugumas

Dar prieš kelis metus į pašto dėžutes plūsdavo apgaulinti elektroniniai laiškai. Šiandien šių laiškų srautas yra apribotas pažangios žinučių filtravimo programinės įrangos, kuri yra įdiegiama į kiekvieną pašto serverį. Tiesa, elektroninėje erdvėje dirbantys apgavikai atranda naujų būdų, kuriais gali pasiekti piktų savo tikslų.

Vienas iš būdų yra sukurti apgaulingas elektrinines parduotuves, kuriose turite įvesti savo duomenis ir už juokingą kainą galite gauti prekes. Tiesa, gali būti, kad negausite prekių, jūsų pinigai bus pasisavinti, o banko duomenys bus panaudoti kitoms apgavystėms.

Taip pat kartais prašoma, kad registruojantis svetainėje įvestumėte ir savo banko sąskaitos kodą ar kitus asmeninius duomenis. Tvirtinama, kad šie duomenys yra reikalingi norint patikrinti jūsų tapatybę. Pateikinėti asmeninius duomenis derėtų tik registruojantis patikimose ir žinomose svetainėse.

Verta saugoti visą informaciją, kurią apie jus galima rasti internete. Net jūsų vardas ir elektroninis paštas gali pasitarnauti, kaip įrankis apgavystėms. Pavyzdžiui, galite gauti jums adresuotą, labai tikroviškai atrodantį laišką iš banko. Tokį laišką nuo tikro atskirti gali būti labai sunku.

Jei naudojatės banko paslaugomis kitame kompiuteryje, po pasinaudojimo verčiau pakeiskite svarbiausius slaptažodžius. Kompiuteriuose gali būti įdiegtos programos, kurios seka viską, ką įvedate. Tuo tarpu paslaugos, kaip paskola internetu, pervedinimai ar tiesiog balanso patikrinimas gali būti atliktas tik įvedus kelis slaptažodžius ar įvedus savo asmeninius duomenis.

Saugokite savo banko duomenis. Tiek kodų korteles, tiek visą kitą savo asmeninę informaciją turite laikyti paslaptyje. Niekas internetu, o ypač elektroniniu paštu neturi teisės prašyti banko sąskaitos kodų ar net vardo, pavardės. Finansinės institucijos niekada svarbių duomenų neprašo elektroninių paštu. Taigi, jei gavote laišką prašantį tokių duomenų, galite drąsiai jį ištrinti. Jei laiške minimas jūsų banko pavadinimas ir jūsų pavardė, susisiekite su savo banku ir informuokite apie šį laišką.

Įspėkite, kad su duomenimis internete atsakingai elgtųsi ir jūsų draugai bei šeimos nariai. Su interneto galimybėmis ir grėsmėmis nesusidūrę žmonės gali net neįtarti apie tai, kas gali nutikti neatsargiai pasielgus.

Kaip atgauti skolą iš draugų?

Skolos yra sudėtingas dalykas. Be galimybės jų gauti pasaulyje nebūtų įvykę daugybė didingų dalykų. Taip pat be paskolų daug žmonių būtų išsaugoję santykius ir ilgas draugystes. Žinoma, neaišku, kiek stipri yra ta draugystė, jei ją gali sugriauti net maža pinigų suma. Bet kuriuo atveju paskolinti draugui pinigų yra normalu. Normalu yra laiku atgauti pinigus. Tiesa, kartais pasitaiko situacijų, kai draugai vėluoja grąžinti pinigus ir nerodo didelio noro tai daryti. Tuomet reikia imtis veiksmų.

Pasakykite žmogui, kad daugiau neskolinsite pinigų, kol nebus grąžinta ankstesnė paskola. Paprastai šis būdas veikia, jei žmogus yra tiesiog pamiršęs, kad buvo skolingas ar nepiktybiškai delsia skolą grąžinti.

Priminkite apie skolą kas dvi ar tris dienas. Tęskite tai savaitę. Jei žmogus vis tiek jus ignoruoja ar galiausiai nekelia ragelio ir stengiasi jūsų išvengti, imkitės rimtesnių veiksmų.

Pasistenkite su žmogumi, kuris negrąžina paskolos likti vienas. Geriausia, kad niekas negalėtų sutrukdyti pasikalbėti. O pasakyti turėsite, kad jums skubiai reikalingi pinigai ir, kad paskola turi būti grąžinta iki sutartos datos. Jei žmogų iš tikrųjų ištiko netikėti nemalonumai ar bent jis taip sako, įvertinkite ar tai tiesa, bet būkite griežti. Apie tai turėjo būti kalbama anksčiau, o ne paskutinę minutę. Bet kuriuo atveju turite sutarti dėl konkrečios datos, kada bus grąžinta paskola. Būkite mandagus, bet griežtas.

Jei žmogus vis išsisukinėja nuo skolos grąžinimo ir pažeidžia bet kokius jūsų susitarimus, suorganizuokite kitą susitikimą. Šį kartą būkite griežtesni. Pasakykite, kokių veiksmų imsitės, jei skola nebus grąžinta.

Galiausiai, jei šį žmogų laikėte geru draugu, supraskite, kad klydote. Praneškite, kad nenorite su juo matytis, kol skola nebus grąžinta ir nurašykite pinigus į nuostolius. Tai buvo gera, bet brangi pamoka, kaip reikia vertinti žmones.

Taigi, tai tik keli patarimai, kaip galite atgauti savo draugui paskolintus pinigus. Tiesa, savo individualioje situacijoje galite atrasti daug geresnių sprendimų. Galbūt žinote daug geresnių būtų, kaip paveikti konkretų asmenį. Skirkite laiko pagalvoti ir apmąstyti tiek būdus, kaip galima atgauti pinigus, tiek savo požiūri į šią draugystę.

Prekių mainų ir pinigų istorija

Visiems dar iš mokyklos laikų žinoma, kad pirmosiose civilizacijose vyravo natūriniai mainai. Žmonės stengdavosi patys pasigaminti, susimedžioti, susiieškoti reikalingų daiktų ir maisto, o jei to padaryti negalėdavo, mainydavosi atliekamomis gerybėmis su kitais žmonėmis.

Vykstant tokiems mainams atsirado prekių, kurios buvo ilgai negendančios ir universalios. Tai buvo daiktai, kuriuos nesunkiai galėjai išmainyti kelis kartus. Kartais tai būdavo gyvūnai, kartais metalo gaminiai ar kiti vertigesni daiktai. Svarbiausia, kad visiems šių daiktų vertė buvo panaši.

Žinoma, natūriniai mainai trukdė platesniam prekybos ryšių plėtojimuisi. Kartais būdavo sunku palyginti labai skirtingų prekių vertes. Tai sunku padaryti ir šiandien, kai skirtingose parduotuvėse galime pamatyti visiškai skirtingas to paties produkto kainas. Taigi, teko sugalvoti, kaip mainus palengvinti.

Pirmiausia mainams buvo panaudoti vertingieji metalai. Juos skirtingose vietovėse galėjai panaudoti taip pat – pagaminti iš jų papuošalus ar kitus vertingus daiktus. Taigi, tai buvo puiki mainų priemonė. Tiesa, tai atrodė kitaip nei šiandieninės monetos. Tai buvo tiesiog beformiai aukso, sidabro ar kitų metalų lydiniai. Tiesa, mainai vis dar buvo sudėtingi. Buvo sunku pasiskolinti ir gražinti paskolas. Negalėjo egzistuoti bankai. Paskola dažniausiai būdavo dviejų turtingų pirklių sandoris. Tik vėliau atsiradus centralizuotoms valstybėms buvo pradėti gaminti pinigai. Pirmosios monetos buvo pagamintos iš tų pačių vertingųjų metalų. Monetos vertė buvo tokia pati, kaip metalo, iš kurio ji yra pagaminta.

Daug vėliau atsirado popieriniai pinigai. Tiesa, visos popierinių pinigų atsargos buvo padengtos auksu: bankuose buvo toks kiekis, kurį nunešęs pakankamai daug pinigų galėjai išsikeisti į auksą.

Jau beveik 40 metų pinigai nėra padengti niekuo. Tiesa, net jei jie ir būtų likę padengti auksu, tai jokio stabilumo negarantuotų. Auksas taip pat yra metalas, kurio vertę žmonės supranta skirtingai.

Vis dėl to pinigai yra tik skaičiukai jūsų banko sąskaitoje. Jų vertė yra didžiųjų valstybių susitarimo reikalas. Tuo tarpu jų pasiskolinti galite net neišėję iš namų. Paskola internetu yra paslauga, kuri jau nieko nestebina.

Taigi, tol kol atsirado tokia sistema, kokia egzsituoja šiandien, praėjo labai daug laiko. Džiaukimės savo piniginėje esančiomis kortelėmis. Prieš daugelį metų vietoj jų žmonės vedžiodavosi gyvūnus, temdavosi metalo gabalus.

Prekių mainų ir pinigų istorija

Visiems dar iš mokyklos laikų žinoma, kad pirmosiose civilizacijose vyravo natūriniai mainai. Žmonės stengdavosi patys pasigaminti, susimedžioti, susiieškoti reikalingų daiktų ir maisto, o jei to padaryti negalėdavo, mainydavosi atliekamomis gerybėmis su kitais žmonėmis.

Vykstant tokiems mainams atsirado prekių, kurios buvo ilgai negendančios ir universalios. Tai buvo daiktai, kuriuos nesunkiai galėjai išmainyti kelis kartus. Kartais tai būdavo gyvūnai, kartais metalo gaminiai ar kiti vertigesni daiktai. Svarbiausia, kad visiems šių daiktų vertė buvo panaši.

Žinoma, natūriniai mainai trukdė platesniam prekybos ryšių plėtojimuisi. Kartais būdavo sunku palyginti labai skirtingų prekių vertes. Tai sunku padaryti ir šiandien, kai skirtingose parduotuvėse galime pamatyti visiškai skirtingas to paties produkto kainas. Taigi, teko sugalvoti, kaip mainus palengvinti.

Pirmiausia mainams buvo panaudoti vertingieji metalai. Juos skirtingose vietovėse galėjai panaudoti taip pat – pagaminti iš jų papuošalus ar kitus vertingus daiktus. Taigi, tai buvo puiki mainų priemonė. Tiesa, tai atrodė kitaip nei šiandieninės monetos. Tai buvo tiesiog beformiai aukso, sidabro ar kitų metalų lydiniai. Tiesa, mainai vis dar buvo sudėtingi. Buvo sunku pasiskolinti ir gražinti paskolas. Negalėjo egzistuoti bankai. Paskola dažniausiai būdavo dviejų turtingų pirklių sandoris. Tik vėliau atsiradus centralizuotoms valstybėms buvo pradėti gaminti pinigai. Pirmosios monetos buvo pagamintos iš tų pačių vertingųjų metalų. Monetos vertė buvo tokia pati, kaip metalo, iš kurio ji yra pagaminta.

Daug vėliau atsirado popieriniai pinigai. Tiesa, visos popierinių pinigų atsargos buvo padengtos auksu: bankuose buvo toks kiekis, kurį nunešęs pakankamai daug pinigų galėjai išsikeisti į auksą.

Jau beveik 40 metų pinigai nėra padengti niekuo. Tiesa, net jei jie ir būtų likę padengti auksu, tai jokio stabilumo negarantuotų. Auksas taip pat yra metalas, kurio vertę žmonės supranta skirtingai.

Vis dėl to pinigai yra tik skaičiukai jūsų banko sąskaitoje. Jų vertė yra didžiųjų valstybių susitarimo reikalas. Tuo tarpu jų pasiskolinti galite net neišėję iš namų. Paskola internetu yra paslauga, kuri jau nieko nestebina.

Taigi, tol kol atsirado tokia sistema, kokia egzsituoja šiandien, praėjo labai daug laiko. Džiaukimės savo piniginėje esančiomis kortelėmis. Prieš daugelį metų vietoj jų žmonės vedžiodavosi gyvūnus, temdavosi metalo gabalus.

Paskolų automobiliams atsiradimas

Šiais laikais automobilis yra bene antra didelė investicija po gyvenamojo būsto. Kaip ir įsigydami gyvenamąjį plotą, taip ir pirkdami naują mašina, greičiausiai būsite priversti pasiimti paskolą. Visgi šiek tiek įdomu kada ir kaip susiklostė paskolų atsiradimas, skirtas keturratei transporto priemonei nusipirkti. Norint atsakyti į šį klausimą reikėtų šiek tiek pasidomėti apie pačių mechaninių žvėrių atsiradimo istoriją, kuri yra susisaisčiusi su paskolomis. Būtent apie tai ir bus šis straipsnis.

Pirmasis automobilis buvo išrastas McLaughlin-Buick kompanijos. Visgi visiem turbūt geriau yra žinomas Henris Fordas, kuris pradėjo konvejerinę mašinų gamybą. 20 dešimtmečio pradžioje automobilių pardavimai sparčiai augo. Kaip bebūtų 1910 metais šių kiekis vis dar buvo pakankamai mažas ir siekė 6000 mašinų, kurios riedėjo Jungtinių Amerikos Valstijų keliais. Tuo metu arkliai tebebuvo populiariausia transporto priemonė.

Pagrindinė to priežastis buvo nemaža automobilių kaina. Čia sprendimą atrado Vilijamas „Bilis“ Durantas. Šis verslininkas įkūrė General Motors kompaniją ir suvienijo automobilių rinkos šaką, sumania vadybos strategija. Nors ir nebūdamas automobilių mylėtojas, jis mašinas įvardijo kaip smirdančias ir gąsdinančias gyvūnus, tapo automobilių industrijos legenda. Durantas pirmasis pristatė automobilių paskolas visuomenei.



Automobilių industrijos atsiradimo pradžioje pardavėjai tūrėjo iškarto sumokėti gamintojams už gaunamas mašinas. Technologijos tuo metu jau leido pradėti masinę gamybą, kurios gamintojai negalėjo sau leisti dėl finansų trūkumo. Reikėjo ieškoti sprendimo. Vienintelis kelias buvo toks, kad gamintojai pasiūlytų savo išteklius pardavėjams, o šie skolintų juos pirkėjams. Taip prasidėjo pirkimo išsimokėtinai era.

Kaip bebūtų Duranto sistema susilaukė ir kritikos. Tokios asmenybės, kaip Henris Fordas teigė, kad ši sistema Jungtines Amerikos Valstijas prives prie ekonominio žlugimo. Visgi Vilijamas Durantas manė kitaip. Jo vizija galutinai buvo įgyvendinta įkūrus General Motors Acceptance Corporation (GMAC), pirmąją specializuotą automobilių paskolos organizaciją. 1919 metais GMAC atidarė savo padalinius Detroite, Čikagoje, Niu Jorke, San Franciske ir Toronte. 1920 metais kompanija išsiplėtė į Didžiąją Britaniją, o 1928 metais ši įmonė buvo sudariusi 4 milijonus sutarčių. Aštuntojo dešimtmečio viduryje GMAC apyvarta siekė 1 milijardą dolerių. Pasiekus 21 amžių jų padaliniai buvo išsidėstę 40 šalių.

Štai tokia yra automobilių paskolų istorija. Šiuo metu tokias paslaugas teikia didžioji dalis gamintojų. Netgi pasauliniai bankai plečia savo veiklą į šią rinką, norėdami padidinti savo kapitalą.

Kaip bankai uždirba pinigus?

Kiekvienos verslo organizacijos galutinis tikslas yra įgyti pelną. Paprastai žvelgiant daugelyje verslo sričių pelnas įgyjamas paprastai: perkant, perparduodant, gaminant ar teikiant paslaugas ir už tai gaunant pinigus. Tuo tarpu bankai dirba taip pat panašiai. Tiesa, jų prekė yra pinigai.

Bankai priima jūsų pinigus ir skolina juos kitiems. Tai iš pirmo paprastas tarpininkavimas. Paprastai sakant bankai žmonėms, kurie laiko pinigus sąskaitose sumoka mažiau nei bankai gauna iš tų, kurie pinigus skolinasi. Tiesa, privačių žmonių paskolos yra tik lašas jūroje. Pagrindinis pajamų šaltinis yra skolinimas juridiniams asmenims. Verslai skolinasi iš bankų ne tik statyboms ar įrangos pirkimui. Įmonės skolinasi net apyvartines lėšas už kurias įsigyja prekes ir parduoda prekybos centruose.

Papildomos bankų paslaugos. Pasigaminti kortelę, atsidaryti sąskaitą ar padaryti pervedimą, sumokėti mokesčius - visa tai kainuoja. Žinoma, šios sumos iš pirmo žvilgsnio nėra didelės, tačiau kai supranti, kad tai kasdien daro daugybė milijonų žmonių visame pasaulyje susidaro apvalus skaičiai.

Ne visos bankų lėšos yra pasiskolinamos. Dalį jūsų į bankus padėtų lėtų jie investuoja į vertybinius popierius, obligacijas ir kitus didesnę ar mažesnę riziką turinčius šaltinius. Paprastai bankai turi pakankamai patikimų šaltinių, iš kurių gali spręsti apie investavimo riziką.

Bankai bendradarbiauja su kitomis finansinėmis kompanijomis. Šiandien bankuose galite apsidrausti, daryti tarptautines pinigines perlaidas, kaupti pinigus pensijai ir gauti kitų paslaugų. Visos jos teikia bankui pelną.

Bankai uždirba iš valiutų keitimo. Paprastai keičiant valiutą yra taikomas aptarnavimo mokestis. Keičiant dideles sumas yra taikomas procentas nuo vykdomos operacijos.

Bankai per antrines įmones valdo nekilnojamąjį turtą. Jie dažnai mato platesnį vaizdą nei paprastas žmogus. Jie gali išlaukti tinkamų momentų, kada nekilnojamą turtą geriausia parduoti ir kada jį geriausia pirkti.

Tiesa, nereikia į bankus žiūrėti, kaip į priešus, kurie štampuoja pinigus , paima jūsų ir juos skolina. Bankai teikia gyvybiškai mūsų visuomenei reikalingas paslaugas. Be jų visų žmonių gyvenimas būtų sudėtingesnis. Be jų daugelis šiandien mums savaime suprantamų veiksmų būtų neįmanomi.